Kauno savivaldybė paskelbė, kad Laisvės alėjoje netrukus prasidės želdinių tvarkymo darbai.
Po žiemos įvertinę medžių būklę specialistai nusprendė 9 džiūstančias, apniktas grybinių ligų, drevėtas liepas pakeisti naujais medžiais.
Likusiai daliai Laisvės alėjos želdinių bus atlikti sanitariniai, lajos formavimo ir genėjimo darbai.
Žemaitijoje žydintis medis tapo visos Europos pažiba: už šio ąžuolo slypi gili istorija ir vieninga bendruomenė
Praėjusiais metais Laisvės alėjoje ir jos prieigose pakeista 40, o 2024 metais buvo išrautos ir naujomis pakeistos 23 liepos.
Kodėl pagrindinės Kauno pėsčiųjų gatvės liepos džiūsta ir kas labiausiai kenkia joms bei kitiems miesto medžiams?
Lietuvos arboristų asociacijos narys Tautvydas Mulevičius buvo giežtas – liepoms pakenkta alėjos atnaujinimo darbų metu, o dabar medžiai kenčia dėl kitų priežasčių.
– Kodėl senosios Laisvės alėjos liepos džiūsta? – „Laikinoji sostinė“ paklausė arboristo T.Mulevičiaus.
– Taip ir turėjo nutikti. Atliekant alėjos atnaujinimo darbus rangovams rūpėjo kokybiškai pakloti trinkeles, o medžiais jie rūpinosi mažai.
Liepos – gana atsparūs medžiai, bet tik šiek tiek apsaugoti jų kamienus ir šaknis nepakanka. Technikai ir darbininkams nebuvo galima niokoti šaknų ir ilgai jų laikyti atvirų. Jei taip daroma, po 5 metų medžiai žūsta. Dabar tai ir matome.
Susiję straipsniai
Vis dėlto visos liepos neturėtų nudžiūti, manau, kad didesnė dalis senų pažeistų medžių jau pašalinta.
– Ar senosios ir naujai pasodintos liepos dabar prižiūrimos deramai?
– Išlieka didžiulė problema – maksimaliai, iki pusantro metro ilgio ir pločio, sumažintos medžių augavietės.
Mažose augavietėse medžiai auga apie 30 metų. Tik sulaukę tiek metų jie tampa gražūs, teikia naudą žmonėms. Tačiau mažose augavietėse pasodintus medžius būtent po 30 metų teks keisti naujais, mažesniais, nes jie jau bus apskurę.
Olandijoje jau naudojamos modernios technologijos.
Žmonėms reikia kelių, takų, aikščių, kurios asfaltuojamos ar grindžiamos trinkelėmis.
Kad tose erdvėse augtų ir medžiai, augavietės yra erdvios, automatizuota laistymo sistema ir drenažas įrengiami po žeme. Trinkelės klojamos ant jų paviršiaus. Tai kainuoja 10 kartų brangiau, bet medžių ilgai nereikia keisti naujais.
Didžiausia bėda yra ta, kad pagal įstatymus pas mus konkursus remontuoti ar atnaujinti miestų erdves laimi mažiausią kainą pasiūliusi įmonė.
Ji nenumato investuoti į medžių gerovę, o statybos techniniuose reikalavimuose tai griežtai nenurodoma.
Įstatymus būtina keisti, kitaip po 50 metų miestuose nebus senų medžių – į mažas augavietes įsprausti jauni medžiai neturi galimybių pasiekti ilgo amžiaus.
– Artėja vasara. Kaip liepas reikės laistyti, kai bus karšta?
– Laistyti medžius reikia ne atvežant vandens talpyklas ir bet kaip išpilant vandenį. Prie medžių turėtų būti įrengti drėgmės davikliai.
Specialistas turėtų nuolat stebėti žemės drėgmės lygį. Manau, kad tam reikėtų netgi atskiro etato.
Kadangi medžiai pasodinti mažose augavietėse, lyg vazonuose, juos galima perlaistyti ir paskandinti.
Jei medis pripratęs būti laistomas, reikia neleisti jam perdžiūti, nes žala gali būti padaryta per labai trumpą laiką.
Kol kas susidaro įspūdis, kad medžiai prižiūrimi be jokios sistemos.
– Po liepomis auga ne tik gėlės, bet ir krūmai, kai kur matyti ir prie kamienų pasodintų vijoklių – gebenių.
Ar jie neatima dalies maisto medžiagų iš medžių?
– Tai, kad po medžiais sodinami krūmai, gerai, taip vyksta natūralūs gamtos procesai. Medžiai dominuoja, tad jie nustelbia krūmus. Gebenės didelės žalos taip pat nepadaro.
Kur kas blogiau, kai žemė aplink medžius padengiama skaldele. Ji kaista, neleidžia gerai cirkuliuoti orui.
– Ant liepų ne tik žiemą, bet ir dabar kabo lempučių girliandos. Vakare, kai jos įsižiebia, gražu, bet ar tai nekenkia medžiams?
– Jei lempų girliandos ant medžių kabo ištisus metus – blogai. Geriau būtų, jei girliandos kabėtų tik tam tikrą sezoną. Be to, jas kabinant reikėtų naudoti organines virves ir tvirtinimo detales, kad šios ilgainiui suirtų.
Medžiai į laidus sugeba įaugti. Jei įauga į tvirtinimo detales, atsiranda puvinys, šakos nulūžta. Po 5 ar 6 metų dėl to bus problemų.
– Netrukus alėjos medžiai bus genimi. Ar šis metų laikas tam tinkamas? Ar liepos ir kiti miesto medžiai genimi kokybiškai?
– Genėti šiuo metų laiku medžius yra gerai, nes tai daroma jų vegetaciniu laikotarpiu.
Kažkada Laisvės alėjos liepų viršūnės buvo nupjautos ir atkurti natūralių lajos formų neįmanoma. Jas genėti reikia dažnai, nes svarbu sumažinti lajos tūrį. Tada šaknims lengviau gauti reikiamų medžiagų.
Mieste matau medžių, kurie nugenėti be meilės. Matyti, kad genėtojui buvo pavesta medžius apkarpyti ir jis tai darė taip, kad jo darbas matytųsi, bet jokio supratimo, ar dirba gerai, neturėjo.
Svarbu, kad medžius genėtų ne paprastas pjūklininkas, bet kvalifikuotas specialistas. Jei pjūviai padaryti netinkamai, dėl to gali atsirasti žaizdų.
– Neseniai buvo atnaujintos ir Ąžuolyno erdvės, takai. Ar darbų metu nebuvo pakenkta ąžuolams?
– Galbūt ir ne viskas ten buvo daroma gerai, bet galima sakyti, kad Ąžuolyno būklė nebloga. Ten medžiams augti yra ir kitos sąlygos.
Gerai, kad Lietuvos gamtos fondas rūpinasi, kad būtų auginama senųjų ąžuolų pamaina.
O atnaujindami Ąžuolyne esantį Dainų slėnį rangovai ne viską atliko tinkamai – vienas medis žuvo.