Apie gamtą, ligas ir orus „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė, sinoptikė Judita Liukaitytė bei gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
– Sausio 25-oji buvo pusiaužiemis. Anksčiau žmonės pagal šią datą spręsdavo, kokie bus orai. Pone Paltanavičiau, ar jau galima prognozuoti, kokia bus likusi žiema, kada sulauksime pavasario?
– (S. Paltanavičius) Kodėl anksčiau? Barsukas nepanaikintas, jis išliko. Pusiaužiemio dieną barsukas visada verčiasi. Jis nuo rudens miegojo ant vieno šono, o pusiaužiemio dieną jis visada išlenda pasižvalgyti. Jei šviečia saulė, jis grįžta atgal į savo urvą ir gulasi ant kito šono. Tai reiškia, kad žiema bus labai ilga. Jeigu nebuvo saulės, kaip užvakar, barsukas šešėlio nepamatė, grįžo ir atsigulė ant to paties šono – vargintis nėra ko, žiemos belikę nedaug. Kaip gamtininkas, stebėdamas, man atrodo, kad šią žiemą, ką mačiau, tas ir įvyko. Iki kovo, visas vasaris tikrai nebus žiemiškas. Šiemet, matyt, kad tokios žiemos, kokią dovanojo sausis, nematysime.
– O pavasaris – ankstyvas, vėlyvas?
– (S. Paltanavičius) Kol kas labai sunku pasakyti. Pašnekėkim vasario gale. Pavasaris yra pereinamasis laikas, dabar jis yra labai ankstyvas. Prieš 30 metų pavasarių būdavo tokių, kad gegužės pirmos dienos buvo pilkos, be išsprogusių pumpurų. Pavasaris gali būti ilgas ta prasme kaip pernai, kai nuo vasario vidurio buvo pavasariški orai, paukščiai sugrįžo vasario antrąją dekadą. Pavasario pradžioje būna šiltojo meto protrūkiai, po to staiga atšąla, žmonės sako, kad kažkokia anomalija. Tai ne anomalija, gamtoje niekas negali paskubėti.
– Ponia Liukaityte, ar pasaulyje nuolat vykstant orų permainoms, galima prognozuoti, kokia bus antroji žiemos dalis?
– (J. Liukaitytė) Labai sudėtinga. Visais laikais norėta pažiūrėti į priekį, sudaromos mėnesio, sezoninės prognozės, deja, jų pasitvirtinimas yra labai mažas. Lietuvoje ilgalaikės prognozės nėra tikslios. Rekomenduojama pasižiūrėti ateinančioms savaitėms į priekį. Praeitą savaitę buvo daug šalčiau, temperatūra žymiai žemesnė, nei būdinga šiam laikotarpiui tačiau šiomis dienomis priartėjome prie to, kas artima daugiamečiam vidurkiui. Prognozuojam tik pajūryje iki 6 laipsnių, bet nėra didelės ateinančios šilumos. Turime šiltesnes dienas, sniegas pradeda tirpti. Turim Vakarų pernašą, ateina žemo slėgio sūkuriai, vėjuotus orus turėsim iki kitos savaitės.
– Smarkiai padaugėjo sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, yra ir gripo komplikacijų – į ligonines patenka vis daugiau žmonių. Ponia Valinčiūte, kokia ta situacija? Ar sergamumas šiais metais yra didesnis negu praėjusiais?
– (G. Valinčiūtė) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis trečiąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis buvo 79,1 atvejis 10 tūkst. gyventojų. Lyginant su praeitais metais, sergamumas yra didesnis. Hospitalizuoti 105 asmenys, 13 iš jų – intensyvios terapijos skyriuje.
– Šiais metais plinta vadinamasis kiaulių gripas – H1N1. Ką turėtų žinoti žmonės, kurie tą virusą pagauna? Radau informaciją, kad jeigu laiku nebus kreipiamas dėmesys, šis virusas gali pažeisti kraujagysles.
– (G. Valinčiūtė) Žmonės turėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoją, kuris skirs gydymą. Yra įvairios gripo komplikacijos, būtina, tik pastebėjus kažkokius simptomus, kreiptis į gydymo įstaigą, nedelsti, nebandyti išsigulėti, į darbą geriau neiti.
– Pastaruoju metu iš aplinkos girdžiu, kad laužo kaulus, aukšta temperatūra, dažnu atveju net gerklės neskauda, slogos nebūna. Kokie šiais metais dažniausiai pasitaikantys simptomai sergančiųjų tarpe?
– (G. Valinčiūtė) Gripui būdingi simptomai – staigi pradžia, aukšta temperatūra virš 38 laipsnių, galvos, raumenų, gerklės skausmas, nuovargis, silpnumas, žmogus jaučiasi mieguistas, labai retais atvejais – šleikštulys, vėmimas ir viduriavimas.
– Pone Paltanavičiau, buvo ir minus 20, dabar temperatūra teigiama. Kaip tai atsiliepia gamtai? Kam kenksmingiausia? – (S. Paltanavičius) Kenksmingiausia žmogui ir žmonių atsivežtiems augalams. Reiktų pradėti ne nuo minus 20, o nuo plius 10, kas buvo iki Kalėdų. Būtent tie temperatūrų pakilimai labiausiai paveikė daugelį įvežtinių augalų veislių. Jos per daug aktyviai reagavo į esamą šilumą, išaugo nemažai dekoratyvinių augalų, suformavo pumpurus, paskui staiga atšalo. Tik pavasarį galėsim pasakyti, kas liko iš žiedinių ir lapų pumpurų. Gamtoje nieko neįvyko. Mūsų gamta yra regėjusi, kalbu apie vietinius gyvūnus ir augalus, jiems visa tai yra įprasta. Labai daug kas klausia, ne ar žydės mėlynės ar bus grybų, bet gal uodai ir erkės įšalo. Žinoma, neįšalo. Šią žiemą apskritai niekas neįšalo.
– Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras perspėjo gyventojus, kad atšilus orams Kuršių mariose tirpsta ir aižėja ledas. Turbūt jis taip greitai neištirps? Ką galite parekomenduoti žvejams, kurie prie bet kokios temperatūros lipa ant to ledo?
– (S. Paltanavičius) Žvejus gali suprasti tik žvejai. Vakarų vėjai bus stiprūs, jūros vandens bus privaryta į Kuršių marias, Nemunas taip pat visą laiką teka, jo tėkmė graužia ledą. Dvi savaites buvo gera proga stintauti, šiandien žmonos turėtų žinoti, kad ten yra pavojinga.
– O kiti ežerai, kurie irgi buvo užšalę?
– (S. Paltanavičius) Ežeras yra gyvas kūnas. Daugelyje ežerų yra povandeninės srovės, šaltiniai, yra judėjimas. Jei tai nėra tavo ežeras, nesi prie jo užaugęs, nežinai viso to, tai į svetimą ežerą reikia eiti labai atsargiai. Žuvintas yra rezervatas, vaikščioti negalima, bet vieną dieną ledu pravažiuoja mašina, o kitą – jau teka. Ledas šiemet nėra labai storas.
– (J. Liukaitytė) Ledas susiformavo labai greitai, danga yra didžiojoje dalyje ežerų. Dabar turime lietų, jis padeda ledui tirpti. Antradienį sniego danga vietovėse sumažėjo po 10 cm. Upių ledas pradės aižyti, po truputėlį, jei neateis didesnių šalčių, tą ledą prarasime. 10 dienų į priekį didesnio atšalimo nenumatome. Penktadienį turėsim neigiamos temperatūros, tada reikės būti labai atsargiems, pradės formuotis plikledis.
– Ponia Valinčiūte, sausio mėnuo, pirmoji peršalimo ligų banga praeis, kiek tikėtina, kad gali pasikartoti ir vasarį?
– (J. Valinčiūtė) Didžiausias sergamumas gripu Lietuvoje yra registruojamas gruodžio, sausio mėnesiais. Tačiau, kadangi didėja sergamumas, visko gali būti, sunku prognozuoti.
