Šiltų, saulėtų, malonių vasaros orų dar teks palaukti – tik liepos pabaigoje danguje dažniau ims šviesti saulė, mažės lietaus tikimybė. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, rugpjūtis turėtų būti palankus poilsiaujantiems pajūryje. Tačiau iki to dar teks kantriai palaukti ir pasiruošti atlaikyti dar galimus ekstremalius meteorologinius reiškinius.
– Pirmoji šios vasaros pusė ypatinga – mažai saulės, daug lietaus. Kokie ypatingi reiškiniai buvo užfiksuoti praėjusį birželį ir liepos pradžioje?
– Dabar Lietuvoje vėsius, lietingus ir debesuotus orus lemia nuo Atlanto atslenkantys intensyvūs ciklonai. Birželio paskutinėmis dienomis Vilniuje registruotas stichinis lietus – iškrito didžiulis kritulių kiekis. Tas lietus aplankė didesnę pietinę Lietuvos dalį.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra yra 15,4 laipsnio. Praėjęs birželis buvo apie pusę laipsnio vėsesnis: buvo mažai saulės, daug lietaus ir apniukusių dienų. Pavyzdžiui, per pirmąjį vasaros mėnesį buvo užfiksuotos tik 1–2 dienos, kuomet aukščiausia paros temperatūra buvo pasiekusi 25 laipsnius Celsijaus. Tuo tarpu įprastai tokių dienų turėtų būti 3–4. Štai todėl ir yra toks nevasariškas jausmas. Praėjusiais metais birželį tokių karštų dienų buvo net vienuolika.
– Kodėl tokie lietingi ir vėsūs orai užsibuvo būtent birželį ir liepos pradžioje? Kaip ir kodėl vyksta cirkuliacija?
– Cirkuliacija yra tai, kas lemia mūsų orus. Dabar susidarė tokios globalinės cirkuliacijos sąlygos, kad būtent pas mus vyrauja cikloniniai orai ir dažniau atneša darganą. Tai cirkuliacijos dalis. Tokių vėsių ir net vėsesnių birželių yra buvę ir anksčiau. Tarkime, praėjusio šimtmečio antroje pusėje yra buvę kur kas vėsesnių birželių. Tad dabar dar tikrai nėra nieko anomalaus. Tik tiek, kad žmonėms atrodo, kad ta vasara ne tokia, kokia norėtųsi, kai nėra saulės, dažnai lyja, pučia stiprus vėjas, apniukę.
– Kokia bus antroji vasaros dalis – lietinga ar saulėta? Kada tikėtis vasariškų orų?
– Kol kas prognozių modeliai rodo, kad liepa turėtų būti artima daugiametei – apie 17,9 laipsnio, koks ir yra bendras mėnesio vidurkis. Tačiau toks modelis negali parodyti atskirų savaičių orų ir temperatūrų svyravimų. Tokių šiltų dienų, kai oro temperatūra kils iki 20–25 laipsnių, tikėtina, sulauksime liepos pabaigoje. Įžengus į rugpjūtį lietaus kiekis sumažės, ypač – vakarų Lietuvoje. Tai bus palankus metas poilsiui pajūryje. Vis tik liepą kritulių tikimybė išliks didelė.
– Žmonės sunerimę: vis kalbama apie visuotinį atšilimą, tačiau pastarojo laikotarpio orai – neįprastai vėsūs. Paaiškinkite, kodėl tai vyksta?
– Taip, tenka girdėti, „koks čia klimato atšilimas, kai vasarą reikia striukės“. Tačiau nereikia žiūrėti tik į Lietuvą. Štai Portugalijoje nuo karščio kyla gaisrai, Pietų Amerikoje ar Australijoje – sausros. Be to, visada vyksta svyravimai. Nebus taip, kad kiekviena vasara bus šiltesnė už praėjusią. Klimato kaita – tai daugiametė tendencija, su visais svyravimais, teigiamais ir neigiamais nuokrypiais. Ir žvelgiant į daugiametę kreivę, pastebime tendenciją, kad temperatūra kyla aukštyn, nepaisant to, kad vienas sezonas yra vėsesnis, kitas šiltesnis.
– Kada buvo fiksuojamos pačios karščiausios vasaros Lietuvoje?
– Pati karščiausia vasara per visą stebėjimo laikotarpį buvo registruota 2010 metais. Buvo pasiektas 19 laipsnių bendras vasaros temperatūros vidurkis. Taip pat šilta buvo ir 2011 metų vasara. Klimato norma skaičiuojama remiantis 30 metų vidurkiu nuo 1981-ųjų iki 2010-ųjų. Tad šio laikotarpio vasarų temperatūrų vidurkis yra 16,8 laipsnio. Pagal tą vidurkį galime pasakyti, bus šilčiau ar šalčiau.
– Birželį ir liepos pradžioje fiksuotos liūtys buvo koncentruotos, labai stiprios. Kodėl jos susiformuoja tokiuose taškuose?
– Nidoje vien per pačią pirmą liepos dieną iškrito 87 mm kritulių. Tai stichinis meteorologinis reiškinys. Tuo tarpu visos liepos norma yra 67 mm. Liūtims būdingas lokališkumas. Susiduriant dviem oro masėms, ar atkeliavus galingiems debesims iš pietų pusės, lietus iškrenta nedidelėje teritorijoje. Tokių stichinių liūčių būna po keletą kasmet. Tai buvo sutapimas, kad tas intensyvus lietus buvo virš Vilniaus. Na, o žmonės fiksuoja, filmuoja, dalijasi kadrais. Jei toks lietus būtų buvęs kur nors virš didelio miško, turbūt niekas nebūtų pastebėjęs.
– Keletą vasarų iš eilės danguje pastebimas besiformuojantis galingas debesų frontas, kuris atneša ir intensyvius kritulius. Tokie reiškiniai iš tiesų dažnėja, ar tai tik sutapimas, kad jie atsiranda virš miestų?
– Ko gero vis dažniau pažiūrime į dangų ir fiksuojame, ką matome. Anksčiau tokių galimybių nebuvo. Tačiau tenka pripažinti, kad dažnėja ekstremalių oro masių susidūrimų, kurių metu susiformuoja tarsi debesų frontas.
– Minėjote apie dažnesnius ekstremalius reiškinius Lietuvoje. Kokių jų tikėtis ateityje?
– Liūtys, jos dažnės. Dažnės ekstremalūs temperatūrų svyravimai, karščio bangos, staigi vėsuma. Tiek vasarą, žiemą didės viesulų, škvalų, audrų tikimybės, jos stiprės, padarys vis didesnę žalą.
