Gyventojai prašomi pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, įspėti kitus.
Neįprastai šilta žiema, sniegas gegužės mėnesį, rekordinės vasaros liūtys Lietuvoje siunčia signalą apie ekstremalius meteorologinius reiškinius ir vis ryškesnę klimato kaitą. Ko dar galima laukti?
„Šiemet mus skalauja lietūs, o Pietų Europą alina gaisrai. Tačiau jau kitąmet sausra ir ugnis gali užklupti ir Lietuvą“, – taip „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Indrė Gečaitė.
– Besibaigianti šių metų vasara buvo labai lietinga, audringa, permaininga – tik rugpjūtį ėmė matytis daugiau saulės, oras sušilo. Kas lėmė tokius vasaros orų kontrastus?
– Ši vasara nebuvo išskirtinė. Nereikėtų pamiršti, kad gyvename vidutinių platumų klimato zonoje, o jai būdingas nepastovumas.
Tačiau pastaruoju metu tas nepastovumas vis didesnis, nes dažniau susiduria kontrastingos oro masės.Dėl to vis dažniau sulaukiame konvekcinių reiškinių, kurie pasiekia pavojingą, stichinį, o kartais net ir katastrofinį mastą. Tai liūtys, škvalai, perkūnijos, kruša, viesulai.
Ruoškitės: po alinančios kaitros – staigus atšalimas
– Tokių reiškinių bus vis dažniau?
– Yra didelė tikimybė, kad šios tendencijos išsilaikys ir ateityje. Šiaurinėje Europoje dalyje ekstremalių kritulių kiekis artimoje ateityje gali padidėti 15 proc., o Lietuva patenka į tą zoną.
Tačiau vienais metais gali alinti sausra, kitais – skalauti liūtys, nes viskas priklauso nuo atmosferos cirkuliavimo.
Vis dėlto lietaus tikimybė bus dažnesnė dėl klimato kaitos. Kadangi oro temperatūra kyla visame pasaulyje, išgarinama daugiau vandens, atmosferoje kaupiasi daugiau drėgmės, o pagal vandens ciklą ji iškrinta kritulių pavidalu.
Tiesa, kai kurie regionai jų gauna itin didelį kiekį.
– Lietuvą šią vasarą kaip tik ir plovė galingos liūtys, o gegužę netgi buvo sniego. Kokie buvo užfiksuoti rekordiniai, anomalūs hidrometeorologiniai rodmenys?
– Šiais metais Elektrėnuose buvo pasiektas katastrofinio masto reiškinys.
Užfiksuota liūtis, kai kritulių kiekis buvo daugiau kaip 80 mm per mažiau nei 12 val.
Liūčių pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau jos buvo ne tokios dažnos ir gausios. Na, o sniegas gegužę – kartais pasitaikantis reiškinys. Pastarąjį kartą gegužės mėnesį sniego danga užfiksuota 2007 ir 2011 metais.
Karščiausi metai Lietuvoje per visą matavimo laiką buvo 2015-ieji, kai metinis temperatūros vidurkis siekė 8,3 laipsnio Celsijaus. Anksčiau vidutinė temperatūra buvo apie 6 laipsnius.
Susiję straipsniai
Pavyzdžiui, nuo 1778 iki 2016 metų žiemos vidutinė oro temperatūra pakilo 2,5 laipsnio. Pavasaris sušilo dviem, o vasarą ir ruduo – vienu laipsniu.
Be to, kasmet sulaukiame stichinio masto lietaus. Maksimalus tokių atvejų kiekis stebėtas 2010 metais, kai buvo užfiksuota vienuolika stichinių kritulių atvejų (kai per mažiau nei 12 val. iškrinta 50–80 mm) ir net du katastrofiniai (daugiau nei 80 mm).
Palyginti su XX a. pabaiga, tokių reiškinių padaugėjo beveik du kartus.
Pastaraisiais metais dažnai kyla škvalas ir pridaro daug žalos žmonių turtui bei gyvajai gamtai.
2012 metais fiksuoti du katastrofiniai škvalo ir du stichinio vėjo sustiprėjimo atvejai. Vis dažniau atakuoja kruša, kai ledukų skersmuo didesnis nei 20 mm, daugėja ir viesulų.
– Kaip paaiškintumėte tokius temperatūrų skirtumus, kai vieną dieną svilina 34 laipsniai karščio, o kitą jau atvėsta iki 17–20 laipsnių? Kokie klimatiniai procesai lemia tokius reiškinius?
– Metų laikai tampa vis nepastovesni.
Net žiemą vieną savaitę laikosi 10 laipsnių šilumos, o kitą – jau 15 laipsnių šalčio.
Panašiai vyksta ir vasarą, kai per porą dienų oro temperatūra pasikeičia iš esmės.
Tendencija tokia, kad tas nepastovumas išliks ir kankins kiekvieną sezoną. Visa tai vyksta dėl to paties atmosferos cirkuliavimo, kuris išsibalansavo dėl klimato kaitos.
– Kokios klimato kaitos problemos alina Europą ir visą likusį pasaulį? Kokie reiškiniai vyrauja?
– Išlieka tokios pat tendencijos kaip ir pas mus Lietuvoje. Vienais metais mažai kritulių, kitais jie pasiekia katastrofinį mastą.
Praėjusiais metais Vidurio Europos šalys skendo nuo potvynių, tačiau pas mus buvo ganėtinai sausa.
O šiemet nuo gaisrų kenčia Pietų Europa. Gali būti, kad kitąmet degsime mes. Tokios tikimybės atmesti negalime.
Susiję straipsniai
Vis dėlto pasaulyje didžiausia grėsmė dėl klimato kaitos kyla vietoms, kurios yra žemiau jūros lygio ar nedaug virš jo, pavyzdžiui, Nyderlandams ar JAV Floridos valstijai.
Daug žalos padarys ir tropiniuose regionuose šėlstantys uraganai – jie griauna namus, šluoja miestus ir niokoja gamtą.
– Prognozė skamba grėsmingai. Kokia tikimybė, kad Lietuvą siaubs gaisrai?
– Ekstremalių reiškinių nuspėti negalime, tačiau didelių sausrų tikimybė, o kartu ir gaisringumo padidėjimas, Lietuvoje išlieka.
Ypač Pietų Lietuvoje, Kuršių nerijoje, bet gali pasitaikyti ir kituose regionuose.
Tai gali nutikti, jei anticikloninis cirkuliavimas kitąmet išsilaikys mėnesį ar ilgiau, tuomet padidėtų ir gaisringumas.
Be to, dažnės karščio bangos. Nustatyta, kad daugiau nei trečdaliu išaugo dienų skaičius, kai maksimali temperatūra pakyla virš 25 laipsnių.
Skaičiuojama, kad XX a. tokių dienų per metus buvo 19, o dabar – 31.
– Daug kas kalba, kad anksčiau žiemos buvo šaltesnės, daugiau sniego prikrisdavo, o vasaros karštesnės. Ar tai tiesa?
– Kad žiema šaltesnė ir daugiau sniego būdavo, tiesa. Dabar žiemos vis šiltesnės, kai kur net nuolatinė sniego danga nesusidaro.
Pavyzdžiui, 2016 metais Vilniaus regione buvo užfiksuota rekordiškai daug lijundros atvejų. Na, o vasaros šyla – per matavimo laikotarpį temperatūra pakilo 1 laipsniu.
Tačiau toks pokytis nelabai juntamas. Vasara tapo kontrastinga – viena savaitė šalta, kita – šilta ar netgi karšta. Galbūt anksčiau ji buvo pastovesnė ir atrodydavo šiltesnė, sausesnė.
– Pastebima, kad metų laikai šiek tiek pasislinkę, – vasara tęsiasi net ir rugsėjį, o žiema tarsi užsitęsia kone visą pavasarį. Kodėl tai vyksta?
– Rugsėjį vis dažniau pasitaiko anticikloninių, šiltų dienų, todėl šis mėnuo tapo vasariškas.
Tačiau vasaros pradžia yra nepastovi, svyruojanti. Kartais vasara prasideda gegužės pradžioje, kartais – tik birželio viduryje.
Bet labiausiai yra sutrumpėjusi žiema.
Šiemet ji baigėsi vasario 16 dieną, nors įprastai žiemos pabaiga fiksuojama kovo 10 dieną.
Tai vyksta dėl temperatūros kilimo, todėl ir pavasaris sparčiau ateina.
Šiltus ir sausus orus Lietuvoje vasarą lemia Azorų anticiklonas. Tačiau to anticiklono elgesys pasikeitė ir jis sustiprėja rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
– Ar ateityje išliks keturi metų laikai?
– Kol kas teigti, kad nebeliks žiemos ar rudens, negalima, bet jei prastėjančios klimato kaitos tendencijos išliks, reikės pakeisti tuos kriterijus, kuriais vadovaujamės apibūdindami metų laikus.
– Kokią žalą klimato kaita padarys gamtai ir ūkiams?
– Kentės augalija, kuriai būtina sniego danga, kad peržiemotų. Juk augalai labai jautriai reaguoja į klimato pokyčius.
Pavyzdžiui, šių metų kovas buvo labai šiltas, tarsi atėjo pavasaris, bet tada augalus užklupo šalnos ir sniegas.
Kenks gausūs lietūs, įmirks dirva, gali prasidėti grybelinės ligos. Žinoma, mažės ir derlius. Be to, šiltą žiemą lengviau iškentėti įvairiems kenkėjams.
– Kaip klimato kaitą pajus žmonės?
– Dažnėjančios karščio ir šalčio bangos, orų kontrastai palies jautriausią žmonių grupę – sergančius širdies, kraujagyslių ligomis.
Staigūs slėgio pokyčiai kenksmingi senyvo amžiaus žmonėms ar mažiems vaikams. Išaugs oro užterštumas, padidės infekcinių ligų pavojus.
– Sakoma, kad žmonės jau gyvena į skolą ir naudoja ateities kartų išteklius.
– Taip, didėja žmonijos poreikiai, auga vartojimas, žmonės nori dažniau keisti daiktus. Tam reikia didesnių sąnaudų, dėl kurių kenčia klimatas. Taip žmogus pats save naikina.
Atmosfera yra chaotiškas darinys, tačiau ji visada palaikė pusiausvyrą. Tačiau kai įsikišo žmogus, jos veikimas ėmė keistis.
– Kokie pavojai gresia Lietuvos pajūriui?
– Keičiantis klimatui, kylant jūros lygiui, dažnėjant ekstremaliems reiškiniams per audras bus vis stipriau plaunami paplūdimiai.
Druskingas vanduo ims veržtis į Kuršių marias, keisis visa ekosistema, bus ardomos buveinės, kils grėsmė išnykti tam tikroms gyvūnų ir augalų rūšims. Galų gale nyks ir saugomos teritorijos – jos neteks savo vertybių.
– Kokie bus šių metų ruduo ir žiema?
– Pagal visus dabartinius klimato skaičiavimo modelius, rugsėjis turėtų būti šiltas, tačiau spalis bus šaltesnis arba artimas klimato normai.
Lapkritis ir visi žiemos mėnesiai turėtų būti šiltesni negu daugiametė norma.