Tokių metų nepamena
Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, vien per parą savaitės pradžioje iškrito 50 milimetrų lietaus, o mėnesio norma siekia 53 milimetrus. Kaip sakė meras, iki šiol per rugsėjį rajone jau sulaukta apie 150 milimetrų kritulių.
Anot jo, problemos tos pačios, kaip ir kitose savivaldybėse – ūkininkai neįvažiuoja į laukus, negali nuimti derliaus, ruošti žemės kitiems metams.
P. Žagunis portalui JP sakė, kad, nors jam teko patirti įvairių metų, bet tokio lietingo laikotarpio matyti neteko. Be to, meras perspėjo, kad pavažinėjęs po rajoną matė – upėse vanduo ir toliau kyla.
JP.lt nuotr.
Derlius - po vandeniu
Panevėžio rajono meras P. Žagunis naujienų portalui jp.lt pasakojo, šiuo metu savivaldybės specialistai kartu su rajono seniūnijų seniūnais renka duomenis apie ūkininkų patiriamą žalą.
„Kol kas dar negalime pasakyti, kokio dydžio žalą padarė lietus, bet faktas, kad lietus permerkė per 4,5 tūkstančio ha žemės plotus. Derliaus negali nuimti ūkininkai. Ne tik, kad negali įvažiuoti į laukus, bet ir negali ruošti žemės kitiems metams.
Panevėžiečiai sunerimę – semiamų gyventojų negelbsti ir tarnybos
Jau prognozuojami nuostoliai kitiems metams. Žemdirbiai turi daug įsipareigojimų, prievolių“, – susijaudinęs kalbėjo meras ir sakė, kad gerai, jog paskelbta ekstremali situacija, nes tai – dokumentas, įrodantis padarytą lietaus žalą žemdirbiams.
Pasak rajono mero, jis pats važinėja po rajoną ir su valdininkais stebi situaciją.
„Vanduo neslūgsta taip kaip norėtųsi, o didžiosiose upėse vanduo ir toliau kyla. Suvaldyti gamtos stichijos neįmanoma. Nebent maldas kalbėti ir prašyti, kad nustotų lyti“, – skėsčiojo rankomis P. Žagunis.
Per parą - mėnesio norma
Hidrometeorologinės tarnybos stoties stebėtoja Gražina Dabrišiūtė aiškino, kad iškritusių kritulių mėnesio norma Panevėžyje ir rajone buvo viršyta 3 kartus: lietingiausi mėnesiai buvo liepa, rugpjūtis ir rugsėjis.
Jos nuomonė, net pavasarį nebuvo taip blogai, kaip dabar nuo kone be perstojo lyjančio lietaus – per parą iškritusių kritulių kiekis net 3 kartus viršijo dekados normą.
Dėl gausių kritulių ir toliau tvinsta upės. Nevėžyje vandens lygis jau pasiekė 4,1 m, o stichinis lygis – 4,5 m.
Rekordinis vandens lygis Nevėžio upėje – 503 cm – buvo pasiektas 2010-aisiais per pavasario potvynį.
Lėvens upėje vandens lygis ties Bernatoniais taip pat kyla ir pasiekė 1,64 m (minimalus 0,15 m), o Sanžilės – 1,3 m (minimalus 0,19 m).
Kenčia Rokiškio ir Zarasų savivaldybės
Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis anksčiau BNS sakė, kad dėl užtvindytų laukų dalis smulkesniųjų ūkininkų šiemet derliaus apskritai gali nebenuimti. Jis teigė, kad dėl panašių problemų bendraujama su Zarasų, Ignalinos ir Kupiškio savivaldybėmis, jų teritorijoje taip pat užlieti laukai.
JP.lt nuotr.
Zarasų savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys pranešė, kad ūkininkų prašymu savivaldybėje praėjusį penktadienį paskelbtas ekstremalus įvykis. Konstatuota, jog rugpjūtį krituliai rajone mėnesio normą vietomis viršijo keturis kartus, sunaikinti pasėliai.
„Dėl to kreipėsi Ūkininkų sąjunga, jie motyvavo, kad apie 40-50 proc. nuimtas derlius. Ekstremalių situacijų komisija išnagrinėjo situaciją“, – teigė jis.
Laukai - neįvažiuojami
Sudėtinga situacija ir Šilutės rajone. „Pirmadienį kritulių kiekis iškritęs sudaro daugiau nei pusę rugsėjo normos, laukai skęsta, ūkininkai šaukiasi pagalbos. Mėnesio norma yra 86 milimetrai, pirmadienį iškrito 57 milimetrai. Skęsta rūsiai, bet blogiausia ūkininkams - į laukus neįvažiuoja, laukai plaukia, nesuvežtas šienas“, – ketvirtadienį BNS sakė Šilutės rajono administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Anot jo, ūkininkams, gaunantiems ES paramą, ekstremali situacija leis pateikti oficialų pasiteisinimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dėl ko jie nespėja atlikti įsipareigotų darbų ir leis išsaugoti išmokas, taip pat palengvins situaciją bendraujant su draudikais.
Pasak S.Šepučio, kol kas ūkininkai dėl nuostolių nesikreipė, tačiau neatmetama, kad jų nuostoliai dar bus skaičiuojami.
S.Šeputis sako, kad dažniausiai ekstremali situacija skelbiama atlydžio potvyniams užtvindžius kelią į Rusnę.
Dėl lietaus pastarąjį kartą ekstremali situacija skelbta prieš 5 – 7 metus, kai smarkiai patvino Tenenio upė.
