Pasvalio rajono savivaldybės civilinės saugos vyriausiasis specialistas Linas Mainonis BNS informavo, kad ekstremali situacija paskelbta nuo penktadienio 11 valandos.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovė Aldona Sabienė BNS pranešė, kad rajone nenuimta apie 20 – 25 proc. derliaus.
„Pupų nenuimta apie 4 tūkst. hektarų iš 5 tūkst. deklaruotų. Pupos yra patvinusios ir ankštys jau yra sudygusios. Javų, žieminių ir vasarinių kviečių – 500 – 900 hektarų, vasarinių rapsų nenuimta apie 1 tūkst. hektarų. Problema yra daržininkams, morkos, kopūstai apsemti, dalis paskendo, pūva“, – BNS sakė A.Sabienė.
Pasak jos, gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai jau pranešė negalintys ruošti pašaro. A.Sabienė pabrėžė, kad labiausiai žemdirbiai jaudinasi, kaip teks įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimų agentūrai.
Moteris taip pat neatmeta, kad galimi ūkininkų bankrotai: „Pats (Pasvalio) ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad situacija veda prie bankrotų“.
A.Sabienė abejojo, kad savivaldybė parems nukentėjusius ūkininkus.
„Mūsų varpinė tuščia“, – teigė ji. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas, estremaliosios situacijos Operacijų centro vadovas Saulius Kareiva BNS sakė, kad rajono ūkininkai negali nuimti nei derliaus, nei ruošti dirvų pavasariui, todėl nuo ketvirtadienio pietų paskelbta ekstremali situacija.
„Kritulių norma nuo rugsėjo 11 iki 18 dienos metinę viršijo net keturis kartus, nebegalima vykdyti žemės ūkio darbų: neįmanoma nuimti derliaus, įvažiuoti į laukus“, – BNS sakė S.Kareiva.
Anot jo, Kupiškio rajone liko nenuimta apie 30 proc. pasėlių: kviečių, rapsų, ankštinių kultūrų. Dar nesuartos ir žiemkenčiams sodinti neparuoštos dirvos – iš 18 tūkst. hektarų tik 1 tūkst. hektarų plote pasėti žiemkenčiai.
„Ir tai neaišku, kaip jie atlaikys, išžiemos, nes lietus plauna“, – BNS sakė savivaldybės atstovas. Nuo gausaus lietaus kenčia ir Zarasų, Kėdainių, Ukmergės, Švenčionių, Ignalinos, Biržų rajonai.
Primename, kad ir Panevėžio rajone dėl liūčių užtvindytų laukų šią savaitę paskelbta ekstremali situacija. Tai kiek anksčiau jau padarė Rokiškio savivaldybė.
Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, vien per parą savaitės pradžioje iškrito 50 milimetrų lietaus, o mėnesio norma siekia 53 milimetrus.
Kaip sakė meras, iki šiol per rugsėjį rajone jau sulaukta apie 150 milimetrų kritulių.
Anot jo, problemos tos pačios, kaip ir kitose savivaldybėse – ūkininkai neįvažiuoja į laukus, negali nuimti derliaus, ruošti žemės kitiems metams.
Sudėtinga situacija ir Šilutės rajone.
„Pirmadienį kritulių kiekis iškritęs sudaro daugiau nei pusę rugsėjo normos, laukai skęsta, ūkininkai šaukiasi pagalbos. Mėnesio norma yra 86 milimetrai, pirmadienį iškrito 57 milimetrai. Skęsta rūsiai, bet blogiausia ūkininkams - į laukus neįvažiuoja, laukai plaukia, nesuvežtas šienas“, – ketvirtadienį BNS sakė Šilutės rajono administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Anot jo, ūkininkams, gaunantiems ES paramą, ekstremali situacija leis pateikti oficialų pasiteisinimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dėl ko jie nespėja atlikti įsipareigotų darbų ir leis išsaugoti išmokas, taip pat palengvins situaciją bendraujant su draudikais.
Pasak S.Šepučio, kol kas ūkininkai dėl nuostolių nesikreipė, tačiau neatmetama, kad jų nuostoliai dar bus skaičiuojami.
S.Šeputis sako, kad dažniausiai ekstremali situacija skelbiama atlydžio potvyniams užtvindžius kelią į Rusnę.
Dėl lietaus pastarąjį kartą ekstremali situacija skelbta prieš 5 – 7 metus, kai smarkiai patvino Tenenio upė.
