Dzūkijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė teigia, kad gamta taip atkuria teisybę, nes vasarą grybavo visa Lietuva, išskyrus nuo sausros kentusius dzūkus.
„Jei jau esame grybų kraštas, tai nors ir lapkritį, bet tie grybai išdygo. Per visą vasarą grybiena laukė po žeme palankių sąlygų neišauginusi vaisiakūnių. Dabar yra šiltos dienos ir naktys, o svarbiausia – palijo, tai grybai ir pasipylė“, – pasakojo M. Lapelė.
Pasak gamtininko, rudakepuriai aksombaravykiai, kuriuos dzūkai vadina šilbaravykiais, yra vieni iš skaniausių grybų, nusileidžiančių tik tikrajam baravykui. Juos galima džiovinti, kepti, virti, marinuoti.
„Vėlyviausias rudens grybas yra žalsvoji guotė, mūsų vadinama žaliuoke, ir pilkšvoji guotė. Būdavo tokių metų, kai vėlyvą rudenį, kartu su žaliuokėmis, dygdavo ir baravykai, o voveraičių kartais galima rasti iki pat Kalėdų“, – kalbėjo M. Lapelė.