Ketvirtadienio naktį virš Šiaurės jūros, frontinėje bangoje užsimezgė naujas ciklonas, kuris ketvirtadienio vakare jau tapo okliuduotu ciklonu su slėgiu centre 972 hPa (virš Hyjumos salos, Estijoje). Tokio tipo ciklonų užnugaryje kartais susidaro siaura apatinio troposferos sluoksnio sraujymė (angl. sting jet).
Ji apibūdinama kaip siaura, labai stipraus vėjo zona, kai stipraus oro srautas iš maždaug 3-4 km aukščio per kelias valandas nusileidžia iki pat paviršiaus. Maksimalus vėjo greitis tokiose sistemose gali siekti iki 45 m/s, o dėl nedidelio erdvinio masto toks katastrofinis vėjo greitis yra sunkiai prognozuojamas. Šiandien šis ciklonas jau nuslinko į Šiaurės Rusiją (Archangelsko sritis) ir palaipsniui pildosi.
Didžiausią vėjo greitį (gūsiuose) užfiksavo Klaipėdos jūrų uosto automatinė meteorologijos stotis – virš 36 m/s (apie 20:50 val.). Kadangi šio uraganinio stiprumo vėjo kryptis buvo vakarų – tai lėmė ne tik dideles bangas Lietuvos pakrantėje, bet ir bangų sukeltą patvanką upių žiotyse: Nemuno deltoje, Danėje, Rąžėje, Šventojoje.
Kitur Lietuvoje pagrindiniai audros padariniai – tai medžių vėjovartos ir stogų dangos pažeidimai. Be to ir maksimalus vėjo greitis buvo žymiai mažesnis, pavyzdžiui Vilniaus meteorologijos stotyje – 21 m/s, Vilniaus oro uoste – 19 m/s.
Uraganinio stiprumo vėjo greitis (32 m/s) taip pat buvo fiksuotas tik Liepojoje (Latvija), tačiau labai stiprus vėjo greičio (> 28 m/s) kriterijus buvo viršytas net keliose Žemaitijos ir Kuržemės stotyse. Oro masė šioje cikloninėje sistemoje buvo labai nepastovi, todėl formavosi kamuoliniai lietaus debesys ir šalto fronto zonoje susidarė perkūnijos, kurios buvo fiksuotos pietinėje Lietuvos dalyje.
Šiuo metu slėgis Arktyje anomaliai žemas, o Sibiro anticiklonas silpnas ir susiskaidęs, todėl Atlanto ciklonai nesunkiai prasibrauna iki pat Rytų Sibiro ir papildo sniego atsargas. Tolimuose Rytuose, išilgai rytinės pakrantės, po ilgos pertraukos vystosi gilūs ciklonai, kurie yra besikeičiančių sezonų pranašai.
Kitoje pusrutulio pusėje labai stiprus ir beveik stacionarus anticiklonas laikosi virš Aliaskos ir vakarinės Kanados. Tai lems užsitęsusios žiemos orus vakarinėse Kanados provincijose. Žiemiškai aktyvūs ciklonai stebimi rytinėje Viduržemio dalyje, kurie sukelia nepalankius orus, tačiau aprūpina regioną (Artimuosius Rytus, Turkiją bei Iraną) taip reikalingu vandeniu.
Pirmosios po žiemos liūtys numatomos ir Indijos vakaruose (Biharo, Oriso ir kt. valstijose), tačiau tikrasis liūčių sezonas turėtų ateiti tik gegužės pabaigoje. Australijoje, atvirkščiai, vasaros musono lietingas laikotarpis eina į pabaigą, artėja ir tropinių ciklonų aktyvumo pabaiga.
Gilūs ciklonai Šiaurės Atlanto regione formuosis dar bent savaitę, tačiau jų judėjimo trajektorijos bus nutolę gerokai į šiaurę, lyginant su šios savaitės trajektorijomis.
Besipildantis žemo slėgio slėnis šią naktį iš pietinės Skandinavijos praslinks pro pietinę Baltijos regiono dalį, vėjas iš pietvakarių, vakarų krypties pasisuks į šiaurės vakarus, o pavienės penktadienio trumpalaikės liūtys naktį pereis į šlapdribą.
Rytoj oro temperatūra dėl šalto oro advekcijos visą dieną kris ir sekmadienio ryte sieks -3 °C – -7 °C, be to, visą šeštadienį pūs žvarbus šaltas vėjas. Sekmadienį slėgis pakils, orai pragiedrės, o dėl ilgos dienos oras sušils iki +3 – +8 °C.
Sekmadienį vakare prie Lietuvos priartės kitos žemo slėgio sistemos pakraštys, todėl pajūryje vėjas ims vėl stiprėti.
Beveik visą kitą savaitę vyraus pietvakarių, vakarų vėjas, kuris pajūryje gali sustiprėti iki 15-18 m/s, vidutinė paros oro temperatūra bus teigiama, o kritulių kiekis nedidelis. Kitos savaitės pabaigoje dėl stiprėjančio Skandinavijos anticiklono vėl laukiamas atšalimas: oro temperatūra naktį kris iki -2 °C – -6 °C, o dieną tiek pat kils virš 0 °C.
Kovo pabaiga
Prognozuojama, kad mėnesio pabaigoje aukštesnio slėgio sritis, apims beveik visą Vidurio ir Rytų Europą, todėl orai turėtų būti ramūs, be kritulių su didele paros oro temperatūros amplitude (iki 10 °C).
Pagal kelių prognoztinių centrų duomenis pavasaris Rytų ir Vidurio Europoje turėtų būti ankstyvesnis, o Balkanuose, rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Artimuosiuose rytuose – vėlyvesnis už daugiametes datas.
Beveik visoje Europoje, išskyrus pačią šiaurinę jos dalį, orai išliks šiltesni už normą, tačiau slėgio didėjimas virš Vidurio ir Vakarų Europos gražins nakties šaltuką.
Visai žiemiški orai išliks tik šiaurinėje Skandinavijoje ir kalnuose, o šilčiausi orai – Portugalijoje, Pietvakarių Ispanijoje bei kai kur Viduržemio jūros pakrantėje ir Balkanuose – iki +21 – +25 °C.