Virš Lietuvos suplonėjo ozono sluoksnis, ragina atkreipti dėmesį į UV spinduliuotę

„Suplonėjo ozono sluoksnis, reikėtų atkreipti dėmesį į UV indekso prognozes“, – praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

 Virš Arties užfiksuotas sumažėjęs ozono sluoksnis.<br> Meteo.lt/NASA nuotr.
 Virš Arties užfiksuotas sumažėjęs ozono sluoksnis.<br> Meteo.lt/NASA nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Saulėti orai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

meteo.lt

Apr 8, 2020, 4:33 PM, atnaujinta Apr 8, 2020, 4:55 PM

NASA duomenimis, neįprastai sumažėjus bendrajam ozono kiekiui (toliau – BOK) virš arkties, pokyčiai buvo užfiksuoti ir Lietuvoje.

Kauno meteorologijos stoties duomenimis, 2020 m. balandžio 6 d. BOK vidutiniškai siekė apie 308 Dobsono vienetus (toliau – DU), tai yra 21 proc. mažiau, nei tos paros standartinė klimato norma. Balandžio 8 d. fiksuotas BOK buvo lygus 318 DU (19 proc. žemiau normos). Balandžio 7 d. fiksuotas BOK buvo lygus 318 DU (19 proc. žemiau normos).

Pažymime, jog toks kiekis, koks yra virš Lietuvos, dar nėra laikomas ozono skyle.

Anot NASA, taip atsitiko dėl stiprių vakarų krypties vėjų veiklos, kai šaltas oras užsilaikė vadinamajame Šiaurės ašigalio „poliariniame sūkuryje“, tačiau tokia būsena virš Arkties nekenkia žmonių sveikatai ir greičiausiai situacija pagerės po kelių savaičių.

Atkreipiame dėmesį, jog jeigu atmosferos sritis su suplonėjusiu ozono sluoksniu pasislinks arčiau vidutinių platumų, galimas ultravioletinės Saulės spinduliuotės (UV) padidėjimas. Tačiau jis nepadidės tiek, kad būtų pasiektas tropinių platumų lygis, nes saulės aukštis dar nėra didelis.

Vis dėlto dažnėjant saulėtoms dienoms rekomenduojame atkreipti dėmesį į UV indekso prognozes, kurias galite rasti čia: UVI

Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, balandžio 8 dieną Lietuvoje užfiksuotas vidutinis ultravioletinės spinduliuotės indeksas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11 – 15 val.) geriau būti šešėlyje. Dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Apie ultravioletinę Saulės spinduliuotę ir jos poveikį žmogui

Energijos masė, judanti nuo Saulės link mūsų šviesos greičiu, turi bendrą pavadinimą elektromagnetinė spinduliuotė arba šviesa. Nešamą energijos kiekį lemia bangos ilgis (dažnis) – kuo mažesnis bangos ilgis, tuo didesnė energija. Žmogaus akis jautri tik tam tikrai šio srauto daliai (400–700 nm), vadinamai matomąja šviesa (1 nm =10-9 m). Spektro dalis, pagal bangos ilgį esanti už mėlynosios dalies, vadinama ultravioletine (UV). Ji paprastai dalijama į:

UVA, bangos ilgis 315–400 nm;

UVB, bangos ilgis 280–315 nm;

UVC, bangos ilgis 100–280 nm.

Iš jų pavojingiausia dalis, pasiekianti Žemės paviršių, yra UVB. Ji turi poveikio žmogaus sveikatai, t. y. gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastis, veikia augalų ir gyvūnų DNR.

Potencialiai pavojingiausia yra UVC energija, bet ji beveik nepasiekia Žemės paviršiaus. UVB irgi yra labai stipriai sugeriama atmosferoje, o Žemę pasiekia tik maža jos dalis. UVA ozonas absorbuoja silpniau, išsklaido arti Žemės paviršiaus. Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA ir 6 proc. UVB.

Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozonas atmosferoje mažėja dėl:

cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų; stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir dujų (natrio junginių) būsenos. Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1 proc, UVB kiekis gali padidėti 2 proc. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena Žemės paviršiuje. Viena iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).

UV spinduliuotės poveikis sveikatai. Mažų UV spinduliuotės kiekių žmonėms reikia vitamino D gamybai. Ji taip pat naudojama kai kurioms ligoms (pvz., rachitui, žvynelinei ar egzemai) gydyti. Tai daroma esant griežtai medicininei kontrolei, apie gydymo naudą su mažiausia neigiamo poveikio rizika sprendžia specialistai.

Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra apdegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. UV taip pat gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos uždegimo) priežastis.

Chroniški (ilgalaikiai) efektai jungia dvi dideles visuomenės sveikatos problemas – odos vėžį ir kataraktą. Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos įvertinimą daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo. Augantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi kokybė yra per ilgo buvimo saulėje priežastis. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu.

Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegimą kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio atvejų didėjimą. Efektyvios švietimo programos, skiriant finansavimą sveikatos apsaugos sistemai (ypač odos vėžio ir kataraktos gydymui, kuriam pasaulyje išleidžiami milijardai), gali stiprinti nacionalinę ekonomiką.

UV indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.

0-2 – UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);

3-5 – UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;

6-7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.

8-10 – UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.

Visuomenės sveikatos požiūriu ypač svarbu apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Remiantis tyrimų išvadomis, daugiau kaip 90 proc. nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Todėl bazinės UV apsaugos priemonės, susijusios su UV indeksu, pirmiausia yra skirtos šviesiaodžiams, linkusiems apdegti žmonėms, kurie yra ypač jautrūs UV spinduliuotei. Laikoma, kad odos vėžys retesnis tarp tamsiaodžių žmonių, tačiau UV jiems irgi pavojinga poveikiu akims ir imuninei sistemai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.