Tiesa tropinių karščių, kaip teigė keli internetiniai dienraščiai, ji neatnešė, tačiau pasižymėjo kitais būdingais požymiais. Vienas reikšmingas rodiklis – tai oro masės temperatūra 850 hPa izobariniame lygyje, apie 1,5 km virš paviršiaus (virš trinties sluoksnio).
Ji siekė 13–16 °C, išskyrus patį vakarinį šalies pakraštį kur ji buvo žemesnė. O tai lemia, kad minimali nakties oro temperatūra prie žemės paviršiaus nunukrenta žemiau šios ribos. Žemiausia ji buvo praeitą sekmadienį ir antradienį Žemaitijoje, 12,8–14 °C. O aukščiausia oro temperatūra dar nesiekė ekstremalaus karščio ribinių verčių. Pirmadienį ir ketvirtadienį Pietų ir Rytų Lietuvos meteorologijos stotys fiksavo 29–30,4 °C maksimalią temperatūrą.
Kai kur to karščio visai nebuvo – antradienį ir trečiadienį Vakarų Lietuvoje maksimali oro temperatūra siekė tik 17–19 °C, nes ši Lietuvos dalis buvo kitos, vidutinių platumų, oro masės įtakoje. Kitas svarbus rodiklis – bendras drėgmės kiekis oro masėje (moksliniais terminais: „integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe“). Virš Lietuvos šis rodiklis sudarė 29–43 kg/ m^2.
Lietuvoje siautė viesulas: jį pamačiusiems atėmė žadą
Tai labai aukštos reikšmės (ypač virš 40), būdingos musoniniam klimato tipui drėgnuoju sezonu. Šis didelis drėgmės kiekis ir buvo atsakingas už sparčią meteorologinių reiškinių raidą regione. Kondensuojantis dideliems drėgmės kiekiams kamuoliniuose lietaus debesyse išsiskiria didelis slaptosios kondensacijos šilumos kiekis, o ši perteklinė energija panaudojama dinaminių procesų vystymuisi: lokalaus masto vėjo laukui bei tų pačių kamuolinių debesų vertikaliai raidai.
Kodėl tai vyksta?
Tačiau apie viską iš pradžių. Šių procesų vystymuisi pirmiausia reikalinga pakankama drėgmės konvergencija apatiniuose troposferos sluoksniuose. Šią funkciją atliko ne pagrindinis frontas skiriantis tropinę ir vidutinių platumų oro mases, o šiltos oro masės pusėje lygiagrečiai frontui besiformuojančios nepastovumo bei škvalo linijos.
Jos dažnai susidaro drėgnoje oro masėje esant mažam oro pernašos greičiui virš sausumos. Nepastovumo linijų erdviniai ir laiko mastai nesulyginami su pagrindiniais atmosferos frontais: jų ilgis keli šimtai kilometrų, plotis keliasdešimt kilometrų, o gyvavimo trukmė – trumpiau už parą.
Taigi, tokiuose dariniuose konverguojanti drėgmė dienos metu ima staigiai kilti ir kondensuotis, sudarydama greitai augančių debesų grandines ar atskirus jų klasterius. Kuo didesnė nepastovumo energija (sutrumpintai vadinama CAPE) – tuo aukščiau kyla drėgnas oras ir intensyviau vyksta kondensacija.
Šią savaitę CAPE energijos kiekis popiečio valandomis kai kur siekė 2000–2500 J/kg ir prilygo jūrinės tropinės oro masės rodikliams. Dėl didelio vertikalaus vėjo greičio galinguose kamuoliniuose debesyse (tiek aukštyneigis, tiek žemyneigis srautai siekia iki 20–25 m/s), debesų viršūnės gali pasiekti net tropopauzę.
Minsko orų radaro duomenimis antradienį ir ketvirtadienį kamuolinių debesų viršūnės virš Rytų Lietuvos siekė 13–14 km aukštį ir tai, matyt, yra maksimali mūsų platumoms riba.
Oro temperatūra tokiame aukštyje gali siekti iki -65 – -70 °C ir žemiau. Tokiuose debesyse yra geros sąlygos formuotis dideliems ledėkams, kurie dėl stiprių vertikalių srautų gali išsilaikyti debesyje užaugdami iki kelių, o kartais keliolikos, centimetrų skersmens.
Todėl ir perspėjimai apie krušą paprastai siejami su atitinkamos vertikalios raidos debesimis. Besivystant tokiems mezomasto dariniams vyksta dar daugybė įvairių procesų, bet jų aprašymą paliksiu kitiems kartams.
Kas siekia sužinoti daugiau apie pavojingų meteorologinių reiškinių formavimąsi – siūlau stoti į Vilniaus universiteto magistrantūros studijų programą „Hidrometeorologija“ arba rinktis bakalauro studijų programą „Meteorologija ir hidrologija“.
Kokie bus orai Lietuvoje
Stiprėjantis anticiklonas virš Skandinavijos ir šiaurės vakarinės Rusijos palaipsniui šią šiltą ir drėgną oro masę išstums į pietus – link Vidurio Europos, Balkanų bei į Ukrainą. Padidės slėgio gradientai ir sustiprės rytų-šiaurės rytų vėjas. Oras jau nebebus toks tvankus (didelė šiluma, aukšta santykinė drėgmė ir silpnas vėjas), bus gaivus ar net vėsus lyginant su šiomis dienomis.
Sekmadienį iš pietryčių prie Rytų Lietuvos priartės šiltas atmosferos frontas. Nors skamba keistai – bet tai bus vėsiausia ateinančio laikotarpio diena dėl didelio debesuotumo ir lietaus. Likusioje Lietuvos dalyje taip pat bus padidėjęs debesuotumas ir dienos aukščiausia temperatūra neviršys 15–19 °C, nors šeštadienį ji dar gali kilti iki 20–25 °C.
Nuo pirmadienio orai vėl ims šilti, vyraus silpnas vėjas, iš pietryčių Lietuvą vėl pasieks tropinės kilmės oro masė (tik sausesnė nei šią savaitę), kuri lems, kad aukščiausia dienos oro temperatūra nuo antradienio iki kito savaitgalio laikysis 23–28 °C, vietomis ir iki +30 °C.
Šiomis dienomis daug kas jau planuoja Joninių (Rasų) šventes. Ilgalaikių meteorologinių prognozių duomenimis trečiąjį birželio dešimtadienį laukiami permainingi orai: pradžioje labai šilti, vėliau, apie savaitės vidurį, vėsesni su trumpais lietumis orai.
Susiję straipsniai
Garantuoti, kad Joninių naktį lietaus nebus kol kas negaliu, tačiau yra didelė tikimybė, kad naktis nebus labai šilta.