Tiesa Amerikoje, o tiksliau Pensilvanijoje, tokia diena laikoma vasario 2 d. Prognozavimo metodika labai paprasta – jeigu tą dieną iš urvo išlindęs švilpikas mato savo šešėlį, nes yra saulėta – laukiamos dar šešios šaltos žiemos savaitės.
O jeigu orai apsiniaukę – bus ankstyvas pavasaris. Geografiškai keistai atrodo, kad valstijoje, kurios centrinė dalis yra ties 40–41 laipsnių platuma, antra žiemos pusė gali tęstis tiek pat kaip ir Lietuvoje (kurios centrinė platuma – 55 laipsnių š. pl.).
Ryte ir vakare tapo pastebimai šviesiau lyginant su gruodžio antra puse, ypač jeigu nėra debesų. Per trijų karalių šventę (sausio 6 d.) sakoma, kad diena pailgėjo per gaidžio žingsnį, tai dabar ji jau pailgėjo daugiau kaip valandą. Kol kas tiesioginio poveikio orams toks dienos trukmės pasikeitimas nedaro, tačiau dar po dviejų–trijų savaičių pailgėjusi dienos trukmė darys įtaką oro temperatūros, oro drėgnio, vėjo greičio ir kitų meteorologinių kintamųjų paros kaitai.
Šalčiausia para per pastarąją savaitę, o gal ir per visą sausio mėnesį, buvo sausio 17 d. (sekmadienis). Tuomet užregistruota ir žemiausia minimali oro temperatūra beveik visose meteorologijos stotyse: nuo -19.9 C Klaipėdoje iki -27.3 C Kybartuose.
Tik Laukuvoje ir Varėnoje žemiausia oro temperatūra buvo sausio 18 d. – apie -25 C. Šis labai šaltas laikotarpis Lietuvoje truko 5–6 paras, pajūryje – apie 3 paras. Vidutinė paros oro temperatūra Vilniuje buvo apie -16 C, o tai >10 C šalčiau už vidutinę daugiametę šio laikotarpio temperatūrą.
Tokie labai šalti laikotarpiai dar vadinami žiemos „šalčio branduoliais“ ir gali susidaryti nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Jie yra susiję su grynai arktinio ar labai atvėsusio kontinentinio oro masių įsiveržimais į mūsų regioną.
Tačiau vidutiniškai šalčiausias laikotarpis Lietuvoje būna kaip tik šiuo metu: sausio trečią ir vasario pirmą dešimtadienį. Taip pat, šiuo laikotarpiu užfiksuoti ir absoliutūs temperatūros minimumai per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Kadangi tokie šalti orai sukelia daugybę problemų – nuo sveikatos iki namų šildymo bei transporto sutrikimų – tai visad smalsu, ar šį sezoną dar tokie šalčiai pasikartos.
Šiuo metu atrodo, kad bent per artimiausias dvi savaites tokių šaltų orų, kokie buvo, nesulauksime.
Šiuo metu orus tiek Baltijos regione, tiek didesnėje Vidurio Europos dalyje lemia senas, nepaslankus, tačiau gilus ciklonas, kurio centras ties Vakarų Norvegija (960 hPa). Tokie gilūs ir mažai judrūs dariniai virš Šiaurės Europos paprastai veikia kaip didelio masto oro siurblys pumpuojantis jūrinį orą nuo Šiaurės Atlanto subtropinių platumų link Šiaurės rytų Europos.
Šio ciklono greitis dar labiau sulėtės ir per kelias ateinančias paras jis ims pildytis virš Norvegų jūros. Dar viena tokių senų ciklonų savybė – tai, kad jie besipildydami tampa aukštais šalto oro sūkuriais (t. y. nuo paviršiaus iki tropopauzės) ir toliau lemia greitai judančių sūkurių (gūbrių, slėnių ir jaunų ciklonų) judėjimo trajektorijas.
Dėl šios priežasties judrios frontinės bangos per artimiausias dvi–tris paras judės iš Viduržemio jūros ir pietinės Europos link Šiaurės rytų Europos ir Barenco jūros.
Žiemą nuo Viduržemio jūros akvatorijų atkeliaujančios žemo slėgio sritys yra labiau prisotintos vandens garais nei atslenkančios nuo Šiaurės Atlanto, todėl atneša daug kritulių. Žinoma, didesnė dalis drėgmės tokiais atvejais susikaupia priešvėjiniuose kalnų ir kalnagūbrių šlaituose, kurie atsiduria jų kelyje.
Todėl didelis kritulių kiekis prognozuojamas Apeninų kalnuose, vakariniuose Balkanuose, Karpatuose. Ateinančio pirmadienio antroje pusėje iš pietų prie Lietuvos priartės gilėjantis ciklonas, susidaręs virš Tirėnų jūros. Prognozuojami gausūs krituliai (daugiausia šlapdriba ir sniegas) pietinėje, rytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse. Tiesa, tiek kritulių, tiek vėjo lauko prognozių tikslumas esant tokioms pietinių ciklonų sąlygoms būna prasčiausias.
Su lyg minėtu ciklonu baigsis ir eilinis atlydžio laikotarpis Lietuvoje. Savaitės viduryje oro temperatūra laikysis apie 0 – -5 C, pačioje vakarinėje Lietuvos dalyje bus teigiama temperatūra arba svyruos apie 0 C. Pastarajam ciklonui toliau silpstant virš Šiaurės Vakarų Rusijos antroje savaitės pusėje orai dar labiau atvės ir naktimis oro temperatūra vėl gali pažemėti iki -4 – -9 C, vietomis iki -12 C.
Sniego danga šiuo metu storiausia pačiame šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje (iki 20 cm), ploniausia – Pietvakarių Lietuvoje ir kai kur pajūryje (vos keli cm). Per šias kelias savaitgalio dienas sniegas gerokai aptirps ir, matyt, pajūryje bei pietvakarinėje dalyje jo visai neliks.
Prognozuojama, kad sniego danga ims storėti nuo pirmadienio, kai atslinks ciklonas iš pietų, o iki ketvirtadienio naujai susidaręs sniego sluoksnis gali siekti vietomis daugiau kaip 25 cm (daugiausia Rytų Lietuvoje).
Ilgalaikių orų prognozių duomenimis vasario pradžia numatoma šiltesnė už daugiametę, tačiau antrąjį dešimtadienį prognozuojamas stiprėjanti aukšto slėgio sritis virš Islandijos regiono ir meridianiniai oro srautai virš Vidurio bei Rytų Europos, kurie sumažins jūrinių oro masių prietaką į žemyną.
