„Tai buvo ryški viesulo užuomazga, jokios žalos nebuvo padaryta, tiesiog pasigrožėjau reiškiniu, kuris truko apie 25 minutes“, – portalui lrytas.lt teigė skaitytoja V. Naumova.
Tikėtina, kad viesulo piltuvas žemės nepasiekė.
Kaip anksčiau portalui lrytas.lt yra sakęs Vilniaus universiteto doc. dr. klimatologas Gintautas Stankūnavičius, ekstremalių reiškinių Lietuvoje daugės ir jie stiprės dėl klimato kaitos: „Smulkių viesulų gali daugėti dėl šiltėjančio klimato. Viesului susiformuoti reikia energijos, kurią sudaro šiltesnis oras ir vandens garai.
Amerikoje tie viesulai galingesni, nes ten veikia kitokios jėgos – iš Meksikos įlankos išeinanti oro masė būna labai drėgna, šilta ir nepastovi. Kai ji ties Kanzasu sutinka santykinai vėsią ir sausą oro masę iš Kanados, susidaro labai geros sąlygos viesulams susidaryti.
Lietuvoje šiltuoju metų laiku gali formuotis stipresnės perkūnijos, dažnesnės ir galingesnės liūtys.
Aplink didžiuosius miestus tie ekstremalūs reiškiniai gali būti dar stipresni – urbanizuotose teritorijose nuo dirbtinių dangų susidaro papildoma šiluma, kuri veikia oro srautus ir konvekcinių debesų formavimąsi“, – teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
