Primename, kad kaitra registruojama tuomet, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 laipsnių, tris ar daugiau parų iš eilės.
Didesnėje Lietuvos dalyje karštas laikotarpis vyravo nuo liepos 7 d., tačiau liepos 11 d. jis buvo pertrauktas šiek tiek vėsesnės oro masės, kai oro temperatūra nepakilo iki 30 laipsnių, todėl visas laikotarpis buvo padalintas į dvi stichines kaitras.
Vis dėlto dalyje Rytų Lietuvos ir Kelmės apylinkėse liepos 11 d. oro temperatūra pasiekė ir perkopė 30 laipsnių, todėl čia kaitra prasidėjusi liepos 7–8 d. nepertraukiamai truko iki liepos 18 dienos. Per šį laikotarpį didžiojoje Lietuvos dalyje registruota 6–11 karščio dienų.
Susiję straipsniai
Utenoje kaitra truko 11 dienų, Zarasuose ir Švenčionyse – po 10 d., Kelmėje – 9 dienas. Šiose vietovėse, tai ilgiausiai trukusi kaitra nuo juose vykdomų meteorologinių stebėjimų pradžios!
Lietuvoje buvo vos keletas atvejų, kai kaitra truko 11 dienų. Nuo 1961 m. laikotarpio kaitra Lietuvoje ilgiau nei 11 dienų nėra trukusi nei vienoje meteorologijos stotyje.
Matysime, koks bus trečiasis liepos dešimtadienis. Jeigu vidurkio labai nenužemins vėsesni orai, tuomet šiemetė liepa gali būti pati šilčiausia per visą matavimų istoriją – t.y. maždaug 240 metų arba bent jau pakliūti į top 5 ar top 10 šilčiausių. Pirmieji meteorologiniai instrumentiniai stebėjimai Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje pradėti 1770 m.