„PADG praneša: „Iš vasario 18-tos į 19-tą naktį pradedant vakariniais rajonais numatomas labai smarkus vėjas. Vasario 19-tos rytą ir pirmoje dienos pusėje pajūryje numatoma smarki audra. Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu.“
Apie artėjančią audrą praneša ir klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintautas Stankūnavičius.
„Lietuvą užgrius ciklonas, nors dar tik vasario vidurys, vaizdas už lango kaip kovo viduryje, o kai kur – kaip balandžio pradžioje. Labai tuo džiaugtis nereiktų, nes iki tikro pavasario, kai ateinanti nuo Saulės energija susilygina ir viršija paliekančią žemės paviršių energiją, liko dar bent geras mėnuo.
Meteorologijoje tai vadinama spinduliuotės balansu, kuris šaltuoju metų laiku mūsų platumose ir šiame regione būna neigiamas (paviršius praranda šilumą), o šiltuoju – teigiamas (paviršius įšyla ir šildo apatinius atmosferos sluoksnius). Na, o perėjimas iš neigiamo balanso į teigiamą Lietuvoje įvyksta apie kovo vidurį, o jeigu yra stora sniego danga ir įšalas – kovo pabaigoje.
Gausus pavasariškas lietus vasario 16–17 dienomis jau beveik visur ištirpdė sniego dangą (sniego dar liko tik pačiuose rytiniuose ir šiaurės rytiniuose Lietuvos pakraščiuose bei, vietomis, Žemaitijoje). Dėl to pirmiausia Žemaitijoje ir Nemuno žemupyje jau kyla trečioji šiais metais poplūdžio/potvynio banga. Tai pirmiausia Akmenos–Danės, Minijos ir Bartuvos upių baseinai. Jiems įkandin seka Ventos, Jūros, Šyšos, Veiviržo, Kražantės ir kitos upės.
Aukštas vandens lygis taip pat išlieka Dubysoje, Nevėžyje, Lėvenyje, Svyloje, Birvetoje, Nemunėlyje ir kitur. Pagrindinė tokių gausių skystų kritulių (Žemaitijoje virš 20 mm) per trumpą laikotarpį priežastis – greitai besivystantis Atlanto ciklonas su savo atmosferos frontų sistema, kurių kiekvienas bei pati ciklono centrinė dalis turėjo įtakos krituliams Lietuvoje.
Beje, šis ciklonas sparčiausiai trečiadienį gilėjo virš Britų salų, todėl uraganinio stiprumo audra daugiausia žalos pridarė Škotijos, Šiaurės Anglijos ir Šiaurės Airijos regionuose. Maksimalus vėjo greitis gūsiuose Dudley ciklono (Britanijos meteorologijos tarnyba MetOffice tokiems ciklonams suteikia vardus) užnugaryje siekė iki 40 m/s.
Deja, tai ne paskutinis tokių ciklonų serijos narys. Šiandien naujas, greitai besigilinantis Atlanto ciklonas jau pasiekė Britų salas. Jam duotas vardas Eunice. Šiuo metu (10:30) jo centras yra virš Škotijos, o didžiausi slėgio gradientai ir vėjo greitis fiksuojami pietiniame Velse, Kornvalio ir Devono grafystėse (Pietvakarių Anglija), Vaito saloje bei vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje.
Prognozuojama, kad ateinančią naktį šio ciklono centras jau bus virš pietvakarinės Baltijos jūros dalies, o uraganinio stiprumo vėjas (iki 40 m/s ir daugiau) „užgrius“ Jutlandijos pusiasalį ir šiaurinės Vokietijos žemes (Šlezvigo–Holšteino ir kt.).
Kiek apsilpęs šis ciklonas šeštadienio rytą pasieks rytinius Baltijos pakraščius ir pasuks į Šiaurės rytus. Labai stiprus ir gūsingas pietvakarių vakarų krypties vėjas pirmoje šeštadienio dienos pusėje prognozuojamas ir Lietuvos pajūrio zonoje: vidutinis maksimalus vėjo greitis sieks 25–30 m/s, momentinis maksimalus – iki 33 m/s. Didesnėje Lietuvos dalyje maksimalus vėjo greitis bus 16–21 m/s.
Nors rytoj po pietų vėjas susilpnės ir pasisuks į šiaurės vakarus, sekmadienis išliks vis dar vėjuotas. Matyt, visai nekeista, kad sekantis gilus Atlanto ciklonas Baltijos regioną pasieks pirmadienio dieną. Tiesa jo trajektorija jau bus kiek kitokia nuo aukščiau aprašytų: jis nuo Farerų salų regiono per pietinę Švediją keliaus link Rygos įlankos ir stipriausi šiaurės vakarų krypties vėjai Lietuvos pajūryje numatomi antradienio naktį ir ryte – 19–24 m/s.
Grįžtant prie uraganinio stiprumo vėjų cikloninėse sistemose reiktų paminėti pagrindinę šio ekstremalaus vėjo priežastį. Tai gana siaura labai stipraus vėjo zona, susidaranti brandaus ciklono fazėje šaltoje oro masėje, kai didelių gradientų sukeltą vėją ciklono užnugaryje sustiprina greitai besileidžiantis tankesnio ir sausesnio oro srautas iš vidurinės troposferos sluoksnių (nuo maždaug 3,5–6 km aukščio).
Kadangi tai labiau būdinga greitai besigilinantiems Atlanto okeaniniams (tiems, kurių pagrindinės raidos fazės praeina virš vandenyno) ciklonams, tai Lietuvoje šiam reiškiniui termino dar neturime, o angliškai jis vadinamas sting jet.
Tai visiškai kitoks reiškinys nei atmosferos sraujymės (jet streams – angl.) bei atmosferos sraujymių maksimalaus vėjo branduoliai (jet streaks – angl.), kurie formuojasi viršutinėje troposferos dalyje ir mažai veikia paviršiaus vėjo lauką.
Kalbėdami apie vėją, pamiršome kritulius. Taigi, minėtas Eunice ciklonas (arba audra) šeštadienį Lietuvoje atneš intensyvią šlapdribą pereinančią į lietų, sekmadienį krituliai tik vietomis, daugiausia mišrios fazės. Pirmadienio kritulių scenarijus labai panašus į šeštadienio: naktį šlapdriba, vėliau šlapdriba pereinanti į lietų. Antradienį ciklonui pildantis – vėl daugiausia šlapdriba. Orai šiek tiek atšals, bet trumpam.
Trečiadienį–ketvirtadienį cikloninė veikla Baltijos regione aprims, slėgis kils. Naktimis numatomas nedidelis šaltis, dienomis oro temperatūra kils iki kelių laipsnių šilumos. Penktadienį iš vakarų vėl priartės atmosferos frontas su mišriais krituliais. Savaitgalį vėl sustiprės Vidurio Europos anticiklonas, numatomi sausesni ir ramesni orai.
Panašu, kad tokia numatomų orų raida kitą savaitę dar labiau sustiprins potvynio bangą Lietuvos upėse, o ledas ant ežerų ir tvenkinių jau taps netvirtas. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad platuminė oro (vakarų–rytų) pernaša virš Šiaurės Europos ir Baltijos regiono kovo mėnesį išliks vyraujanti, todėl šaltesnių ir sausesnių orų tikimybė yra nedidelė“, – praneša klimatologas.
