Klimatologas paaiškino apie vėlyvas pavasario šalnas ir laukiantį vėsesnį nei įprastai gegužės galą

Jau beveik gegužės vidurys, o vasariškos šilumos kaip nėra, taip nėra. Tiesa, trečiadienį–ketvirtadienį šiltos ir drėgnos oro masės pakraštys praslinko pro Lietuvą, daug kur su perkūnija palijo, oro temperatūra vietomis rytinėje, centrinėje ir šiaurinėje dalyje siekė 18,5–21,5 laipsnio.

Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Malonių ir šiltų orų dar teks luktelti. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Doc. Gintautas Stankūnavičius, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra

May 13, 2022, 6:40 PM

Tačiau vakarinėje Lietuvos dalyje maksimali oro temperatūra pakilo tik iki 12–17 laipsnių. Na, o šilčiausia oro masės dalis liko toliau pietuose, Vakarų Ukrainoje, Vengrijoje, ir toliau į pietus Balkanuose, kur maksimali oro temperatūra gegužės 12 dieną kilo iki 28–32 laipsnių. Kaip savo tinklapyje teigia Ukrainos meteorologai, tai buvo įžanga į vasaros orus.

Grįžtant prie sąlygų Lietuvoje reiktų priminti, kad dienos ilgis dabar toks, koks būna rugpjūčio pačioje pradžioje, tačiau vidutinė paros temperatūra yra gerokai mažesnė.

Tam, aišku, didelę įtaką daro konkretūs atmosferos cirkuliacijos bruožai būtent šiomis dienomis, tačiau žvelgiant platesniu mastu – tai ir palyginti žema Šiaurės Atlanto vandens paviršiaus temperatūra (kuri šiuo metu 0,5–2 laipsniais aukštesnė už daugiametę), neseniai ištirpusi sniego danga šiauriniuose Rusijos ir Vidurio Skandinavijos rajonuose (ji vis dar laikosi šiaurinėje Karelijoje, Murmansko srityje, Nencų autonominiame krašte, Laplandijoje ir Skandinavijos kalnuose), žema paklotinio paviršiaus/dirvožemio temperatūra ir mažai įšilusi atmosfera.

Būtent pastarieji veiksniai labiausiai atsakingi už vėlyvų pavasario šalnų susidarymą, nors nakties trukmė – vos 8 valandos. Paskutinės (bent šiam laiko momentui) šalnos Lietuvoje registruotos gegužės 10 dieną, tačiau jų susidarymo tikimybė išlieka kitos savaitės pradžioje ir viduryje.

Šių dienų bendra atmosferos cirkuliacijos virš Europos ir Šiaurės rytų Atlanto charakteristika labiau būdinga rudens laikotarpiui: vietoje vangiai besivystančių ir mažai judrių slėgio darinių turime intensyvią vakarų–rytų krypties pernašą, kuri gena Atlanto ciklonus per Skandinaviją į rytus ir atneša jūrines poliarines oro mases į didesnę Šiaurės, Rytų ir Vidurio Europos dalį.

Rudenį tai būtų santykinai šiltos ir drėgnos oro masės, o dabar – vėsios. Tiesa aukštesnio slėgio juosta virš Pietų Europos leidžia to regiono gyventojams pajusti artėjančią vasarą: Balkanuose popietinėmis valandomis oro temperatūra kyla iki 23–28 laipsnių, Apeninuose – iki 24–30 laipsnių, Pietų ir pietvakarių Prancūzijoje bei Iberijos pusiasalyje – iki 28–33 laipsnių.

Tokie vasariški orai Balkanuose laikysis iki ateinančio antradienio, o Pietvakarių Prancūzijoje ir Ispanijoje iki kitos savaitės pabaigos. Beje, karščiai ten tik stiprės (vietomis iki 35–38 laipsnių).

Rytoj, šeštadienį, per Lietuvą iš vakarų slinks transformuotas okliuzijos frontas, todėl trumpalaikis lietus numatomas visoje šalyje, kurį lydės ir gūsingas vėjas. Taigi, orai kaip gegužės mėnesiui nėra labai malonūs. Sekmadienį didelio masto oro srautai keisis iš vakarinių į šiaurinius dėl poliarinio anticiklono stiprėjimo virš Šiaurės rytų Atlanto.

Dienos oro temperatūros fonas išliks beveik nepakitęs – 12–17 laipsnių, tačiau naktys dėl sausesnių ir vėsesnių oro masių advekcijos taps šaltesnės. Pirmadienio rytą oro temperatūra kris iki 2–7 laipsnių, dirvos paviršiuje vietomis šalnos, antradienio rytą – tik 1–6 laipsniai (dirvos paviršiuje galimos šalnos). Antradienio dieną padidėjus debesuotumui ir vietomis (daugiausia šiaurės rytinėje dalyje) palijus maksimali oro temperatūra prognozuojama tik 10–15 laipsnių.

Šalnų tikimybė didesnėje Lietuvos dalyje išliks iki ketvirtadienio, o dienos oro temperatūra nuo trečiadienio ims kilti: ketvirtadienį – iki 15–20 laipsnių, penktadienį – laipsniu kitu aukščiau. Kitas savaitgalis prognozuojamas šiltas, nors kritulių atžvilgiu ir permainingas. Nekaršti orai Baltijos regione prognozuojami ir paskutinę gegužės savaitę.

Ne visur vidutinėse platumose šis pavasaris vėluoja. Be jau minėtos pietvakarinės Europos dalies karšti orai laikysis Mongolijoje, Pietų Sibire ir Rytų Kazachstane. Tai sudarys palankias sąlygas nevaldomiems miškų gaisrams Sibire toliau plisti.

Labai netolygiai oro temperatūros anomalijos bus pasiskirstę Šiaurės Amerikoje: Didžiosiose lygumose ir rytinėje JAV dalyje bus labai šilta ir drėgna (ten labai palankios sąlygos viesulams formuotis), o šiaurės vakarinėje dalyje (Vašingtono, Oregono, Aidacho, Montanos valstijos) ir kitur dėl šiaurės krypties oro pernašos galimos šalnos ir neaukšta dienos temperatūra.

Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad aukštesnio slėgio laukai gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje bus vyraujantys virš Vakarų ir Pietų Europos, o žemesnio slėgio – virš Skandinavijos ir šiaurinės Rusijos dalies. Baltijos regione ir Lietuvoje vidutinė oro temperatūra tam laikotarpiui numatoma 0,5–1,5 laipsnio žemesnė už daugiametę, o kritulių kiekis artimas normai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.