„Šaltos ir baltos Kalėdos – nedažnai pasitaikantis derinys. Neretai susidaro situacija, kuomet baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24–26 d.) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm.
Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 proc., tačiau kinta nuo 50 proc. Klaipėdoje iki 78 proc. Biržuose. Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį.
Per šį amžių visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną Kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais.
Rekordiškai šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 laipsnio Nidoje iki -32,0 laipsnių Ukmergėje.
Aukščiausia oro temperatūra fiksuota 2016 m. Kalėdų antrąją dieną, kai oras sušilo nuo +7,2 laipsnio Klaipėdoje iki 9,8 laipsnio Kybartuose. Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės buvo 2021 metais. Jos tokios buvo ir 2018 m., tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko.
Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010–aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Nors antradienį (20 d.) prasidėjęs atodrėkis visur stipriai spėjo sumažinti sniego dangą, tačiau sulauksime šiokio tokio kalėdinio stebuklo.
Jau Kūčių naktį pradės šalti, atodrėkis daug kur trumpam atsitrauks. Per Kalėdas beveik visur ne tik pašals, bet ir truputį pasnigs. Kalėdų antrąją dieną vėl turėtų atkeliauti šiltesnė oro masė“, – pranešė meteo.lt.
