Nepaisant daug žadančių prognozių šį savaitgalį ir ateinančios savaitės pradžioje visame Baltijos regione išliks didelis gaisrų pavojus, o didžiausias bus Latvijoje ir Pietryčių Estijoje. Europos mastu (be Viduržemio jūros regiono) stipriausia sausra fiksuojama pietinėje Vokietijos ir vakarinėje Čekijos dalyje – ten mažai lijo, o pastarosiomis dienomis prasidėjo kaitra (30–35 laipsniai), kuri labai pagreitina sausros vystymąsi.
Per kitą savaitę šios sausringos sąlygos minėtuose regionuose išliks, bet dar išsiplės į šiaurinę Prancūziją ir šiaurinę Balkanų pusiasalio dalį.
Lyginant su birželio pabaiga virš Europos oro srautų greitis padidėjo ir atmosferos cirkuliacija tapo intensyvesnė, tačiau vyraujantis vakarų–rytų krypties srautas vis dar lieka suskaidytas, o slėgio jūros lygyje laukas – be didelių gradientų. Nepaisant tokių nepalankių jūrinėms oro masėms slinkti į rytus sąlygų, gilūs (šiam metų laikui) ciklonai iš Atlanto keliauja per Britų salas link šiaurinės Skandinavijos.
Taigi ir pagrindinės gausių kritulių bei stipresnio vėjo zonos bus ištįsę išilgai jų trajektorijų. Vienas tokių gilių ciklonų jau šiandien pasieks Airiją, dar pagilės (iki 984 hPa centre) ir po truputį slinks į šiaurės rytus. Stipriausi vėjo gūsiai (22–27 m/s) rytoj „persimes“ iš vakarinės Airijos į Pietų Angliją ir, sekmadienio naktį, į Šiaurės jūrą.
Tokie gilūs, lėtai slenkantys ciklonai paprastai atneša ne tik smarkų vėją, bet veikia kaip savotiškas oro masių siurblys greitai perkeliantis oro mases iš vieno regiono į kitą. Taigi, labai šiltas ir daug vandens garų turintis oras, penktadienį–šeštadienį būsiantis virš Pietvakarių Europos, sekmadienį bus nuneštas į Baltijos jūros regioną.
Kadangi ši tropinės kilmės oro masė tampriai susijusi su jau minėtu ciklonu, ilgai viename rajone ji neužsibus: pirmadienio pirmoje pusėje šis ciklonas jau bus virš pietinės Barenco jūros dalies, o šaltasis atmosferos frontas tropinės kilmės oro masę nustums toliau į rytus ir užleis vietą poliarinėms oro masėms.
Labiausiai oro temperatūra sekmadienį turėtų pakilti pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje (iki 26–31 laipsnio), o mažiausiai – šiaurės vakarinėje. Nuo pirmadienio orai vės, stiprės vakarų, pietvakarių krypties vėjas, didės debesuotumas ir beveik kasdieną prognozuojamas trumpalaikis lietus. Toks numatomas orų režimas bent trumpam Lietuvoje sumažins miškų gaisringumą.
Žemiausia oro temperatūra dieną, stipriausias vėjas (iki 13–17 m/s gūsiuose) ir aišku didžiausios bangos prognozuojamos kitos savaitės antradienį–trečiadienį pajūrio regione. Kitur vėjas turės labiau išreikštą paros kaitą: silpnas naktį ir sustiprėjantis dieną, ypač praeinant konvekcinių debesų sankaupoms.
Kadangi vėl vyraus lokalaus masto liūtys, didžiausio kritulių kiekio regioną per kitą savaitę numatyti sunku, bet, greičiausiai, tai bus vakarinė ir pietvakarinė Lietuvos dalys. Naktys vėl taps vėsios – 8–13 laipsnių, pajūryje ir kai kuriuose rajonuose – 13–17 laipsnių.
Dienomis taip pat bus nekaršta – 18–23 laipsniai, pajūryje – 15–20 laipsnių. Dar kitą savaitę (nuo liepos 24 d.) didesnių orų permainų nenumatoma – rytinėje Baltijos regiono dalyje vyraus vėsios jūrinės poliarinės oro masės su trumpalaikiais lietumis.
Priešingai, Viduržemio jūros regione prognozuojami tipiški šiam metų sezonui orai – sausa, saulėta ir karšta (nuo 34 iki 42 laipsnių). Ir tai galios visam regionui nuo pietinės Portugalijos vakaruose iki Kipro rytuose. Kiek didesnė kritulių tikimybė prognozuojama Bulgarijoje, šiaurinėse Portugalijos, Ispanijos ir Italijos dalyse bei Kroatijoje. Ilgalaikių orų prognozių duomenimis rugpjūčio mėnesio pirma pusė Lietuvoje bus vidutiniškai bent laipsniu šiltesnė už liepos antrą pusę, tačiau kritulių prognozuojama apie normą.
