Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, meteorologas Gytis Valaika portalui lrytas.lt sakė, kad šis spalvingas optinis reiškinys debesyse atsiranda kai Saulė (arba Mėnulis) yra visai šalia, todėl pastebėti jį gali būti gana sunku, nors reiškinys ir nėra retas.
„Kartais spalvos pasirodo kaip lygiagrečios debesų kraštui juostos. Matomos spalvos primena tas, kurios būna matomos muilo burbuluose (arba patekus naftos produktams) ant vandens paviršiaus.
Šis pakankamai dažnas reiškinys dažniausiai stebimas altocumulus (liet. aukštieji kamuoliniai), cirrocumulus (plunksniniai kamuoliniai), lenticularis (lęšiškieji) ir cirrus (plunksniniai) debesyse“, – sakė specialistas.
Pasak jo, debesų irizaciją sukelia difrakcijos reiškinys, kurį sukelia šviesą išsklaidantys panašaus dydžio maži vandens lašeliai arba ledo kristalai (sudarantys debesis). Didesni ledo kristalai nesukuria irizacijos, bet gali suformuoti kitą reiškinį – halą.
„Dalis debesų irizaciją kartais pavadina perlamutriniais debesimis, tačiau pastarieji pasirodo šiauriau esančiuose kraštuose nei yra mūsų šalis. Šiems debesims susiformuoti reikalinga labai žema (-78 °C ir žemesnė) oro temperatūra stratosferoje. Tokia ji būna tik poliarinės žiemos metu“, – pridūrė G.Valaika.
