„Nors sidabriškieji debesys pirmą kartą šią vasarą suspindėjo dar birželio 2-osios naktį, tačiau birželio 4-osios naktį jie buvo dar ryškesni ir išraiškingesni.
Sidabriškieji debesys unikalūs tuo, jog susiformuoja ne apatinėje (kaip visi mums įprasti debesys), o viršutinėje atmosferos dalyje, net 75–85 km aukštyje. Primename, kad priimta laikyti, jog nuo 100 km prasideda kosminė erdvė (Žemės atmosfera tokiame aukštyje ypač reta).
Šiuos debesis galima išvysti ne kiekvieną naktį. Dar mažiau naktų pasitaiko, kai jie atrodo labai ryškūs ir apimantys visą šiaurinį horizontą. NLC nakties danguje reiktų ieškoti maždaug tarp vidurnakčio ir 3 val. nakties. Jeigu pasiseks, pamatysite melsvai sidabrišką švytėjimą.
Nors NLC stebimi kiekvieną vasarą bent po keletą kartų, tačiau šių debesų atsiradimas nėra pilnai išaiškintas (dėl labai didelio jų aukščio), bet tyrimai su raketomis parodė, kad net ir labai aukštai atmosferoje kaupiasi vandens garai, kurie prie ypač žemos temperatūros virsta į smulkius ledo kristalus.
Kadangi ~80 km aukštyje virš žemės paviršiaus Saulė tebešviečia , todėl kristalai išsklaido jos šviesą.
Vis dėlto žydrai sidabriškas švytėjimas – tai ne tik išsklaidyta Saulės šviesa, bet, sprendžiant pagal jos spektrą, tai lemia dar ir ledo kristalų fotoliuminescencija veikiant ultravioletinei spinduliuotei.
Kad ir kaip ten bebūtų, vaizdelis bestebint ilgiau užburia. Artimiausiomis savaitėmis, jeigu tik nemiegosite ir naktys bus giedros, beliks tik susirasti atvirą šiaurinį horizontą bei tikėtis išvysti ryškius sidabriškuosius debesis“, – skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.