Viena iš tokių – Raudondvario dvaro pilis. Tai vienas įspūdingiausių atgimusių renesanso architektūros paminklų Lietuvoje. Ryškiausią pėdsaką pilies istorijoje paliko paskutiniai jos šeimininkai grafai Tiškevičiai. Jiems valdant pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.
Šiandien šioje pilyje įrengtos salės reprezentaciniams renginiams, koncertams, įvairioms iškilmėms, šventėms rengti, registruojamos santuokos, o šiaurinėje pilies dalyje įkurtas Kauno rajono muziejus.
Nemažiau įspūdingas ir Babtyno dvaras. Nors Antrasis pasaulinis karas nutraukė dvaro klestėjimą, o sovietų okupacijos metais čia buvo kolūkio apylinkės kontora, daugiabutis namas, nuo 1999 m. prasidėjo naujas dvaro gyvenimo etapas: likusius pastatus įsigijo Mindaugas Šventoraitis ir po truputį dvarą sutvarkė, pritaikė gyvenimui ir kultūrinei veiklai. Autentiškomis detalėmis dvaras kiekvieną apsilankiusį tikrai nukels atgal į praeitį istorijos puslapiais.
Pasigirti Kaunas gali ir gamtos perlais, o vienas įspūdingiausių ir unikaliausių – Žiegždrių atodanga. Ši vieta laikoma geologine vertybe, turinčia didelę mokslinę ir pažintinę reikšmę, liudijančia sudėtingą Nemuno slėnio šlaitų sandarą ir įdomią gamtinės aplinkos raidą vėlyvajame ledynmetyje.
Besidominčius gamta tikrai suvilios ir Pakalniškių pažintinis takas. Šiuo taku eiti galima pradėti tiek nuo Girionių, tiek nuo Pakalniškių piliakalnio, ir, jei atvykote savo transportu, – teks grįžti. Tai menkas praradimas, nes take daug atsišakojimų, daug žvejų išmintų takelių, galima pirmyn keliauti viena trasa, o grįžti kita arba apskritai žygiuoti vien pakrante, jei vanduo nepakilęs (vasarą ši problema išsisprendžia visiškai, nes galima tiesiog bristi).
Trasoje rasite informacinių stendų ir edukacinių užduočių (10 ištraukiamų rodyklių), tad norintiems ne vien pramankštinti kojas, bet ir galvas – šis takas puikus pasirinkimas. Be to, tikrai rasite tufų – ypatingų šaltiniuose susidarančių nuosėdinių uolienų, savo tekstūra primenančių persiko kauliukus.
Kauno rajone tikrai rasite ir takų, kuriuose laikas neprailgs ir mažiesiems. Vienas iš jų – Kulautuvos sveikatingumo takas. Kulautuvos pėsčiųjų takais galima žingsniuoti arba minti kalnų dviratį viena iš šešių skirtingų trasų. Žalioji – populiariausia ir patraukliausia šeimoms su vaikais.
Jos ilgis – 2,6 km, joje praeisite penkias atokvėpio ir vaikų žaidimų aikšteles. Kitos trasos: oranžinė – 3,4 km, šviesiai žalia – 4 km, juodoji – 5,2 km, raudonoji – 5,9 km ir mėlynoji – 6 km, pati ilgiausia ir sudėtingiausia. Visi takai žiediniai – kur kelionę pradėsite, ten ir baigsite. Maršrutas kalvotas, vingiuoja smėlėtais pušynais, matosi Nemuno lankos, o žingsniuodami šiais takais galite aplankyti ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vietą bei Dievų ir Deivių slėnį.
Jaunuosius šeimos narius tikrai nudžiuginsite ir nuvykę į rašytojo Prano Mašioto pasakų parką. Čia sukurtos ąžuolinės skulptūros, skirtos vaikų žaidimams, poilsiui ir mūsų pasigerėjimui. Žvirbliai, ežiukai, kiškiai įkurdinti rašytojo sūnaus Jono Mašioto sodybos kieme.
Aktyvaus poilsio mėgėjams Kauno rajonas gali pasiūlyti begalę dviračių takų, tačiau norintiems dar ekstremalesnių pojūčių privalu išbandyti pirmąją ir vienintelę Lietuvoje „Pagonijos uolą“.
Tai įrengta sertifikuota mobili alpinistinė 13 metrų tikros uolos imitacija. „Pagonijos uola“ turi 12 skirtingų lipimo takų, neigiamų kampų bei įvairių reljefų – plyšių, išorinių kampų, „pilvų“ ir „karnyzų“, įvairių lipimo sudėtingumo kategorijų nuo F4a iki F8a, galimybių lipti su apatine sauga, įrengtų saugos taškų.
Išbandyti jėgas bei taiklumą galėsite ir šaudydami iš lanko bei pneumatinio ginklo. Bus apmokymų kaip reikia naudotis inventoriumi bei supažindinimas su ginklais.
Tačiau tai dar ne viskas – jėgas išbandyti galėsite ir Kalautuvoje žaisdami Lietuvoje dar ne taip dažnai sutinkamą diskgolfą. Diskgolfas panašus į tradicinį kamuoliukų golfą, tik žaidėjai nemuša kamuoliukų lazdomis į duobutes, o meta diskus į specialius krepšius.
O drąsiausieji galės pasinaudoti ir išskirtine pramoga – praskristi lėktuvu „LY – LEM“ ir pažvelgti į Kauno rajoną iš paukščio skrydžio. Be to, norintys ne tik aktyviai pramogauti, tačiau ir pasimėgauti gyvūnų kompanija turės tik išsirinkti vietą, kurioje norėtų pajodinėti, o jų Kauno rajone – tikrai netrūksta.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad rajonas tikrai turi kuo pasidžiaugti ir pasigirti.
„Per Kauno rajoną teka didžiausios Lietuvos upės, turime gražių miškų, Kauno marių regioninį parką, net 24 piliakalnius, todėl siekiame kuo geriau panaudoti šį turtą aktyviam žmonių poilsiui. Kurortinės teritorijos miesteliai – Kulautuva, Kačerginė ir Zapyškis – vienos patraukliausių Pakaunės krašto vietovių. Iš miesto čia galima atminti dviračiu, atplaukti laivu, kai kas mėgina ateiti ir pėsčiomis“, – portalui lrytas.lt pasakoja V.Makūnas.
Vilkijoje, pasakoja rajono meras, į kitą Nemuno krantą galima persikelti vieninteliu Lietuvoje upių keltu „Vilkynė“, o miestelyje galėsite apsilankyti Jono ir Antano Juškų etnokultūros muziejuje. Netoli prieplaukos įrengtoje aikštėje rasite muzikos automatus, kuriuos įjungę galėsite pasiklausyti Louiso Armstrongo atliekamų kūrinių. Aikštėje pastatyta paminklinė stela džiazo klasikui primena kadaise čia gyvenusius jo įtėvius – Leibą ir Tilę Karnovskius.
Kauno rajonas, primena meras, knygnešių, partizanų, laisvės kovotojų kraštas. „Lietuvos savanoriams, Vyčio Kryžiaus kavalieriams, pakaunės miesteliuose pastatyti paminklai, saugomas Juozo Lukšos Daumanto, Kazio Veverskio, kitų legendinių partizanų atminimas.
Zapyškio, Ežerėlio, Vilkijos apylinkėse jūs rasite išlikusių partizanų žeminių. Drapakampio miške, aptiksite Lietuvos istorijai itin svarbų objektą – Papiškių-Novos žeminę. Čia 1944–1945 m slapstėsi devyniolika partizanų, tarp jų ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys-Uosis.
O štai Salių kaimo šlaite, po žeme, Antanas Andziulis sovietmečiu buvo įrengęs pogrindinę spaustuvę, kurioje spausdino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, – sako V.Makūnas.
Pats meras sako išskirtinius sentimentus jaučiantis gimtąjam Zapyškiui, kuriame, bendradarbiaujant su Vilkaviškio vyskupija pavyko atnaujinti gotikos šedevrą – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią.
„Šalia jos vyksta Valstybės dienos minėjimai, aitvarų festivaliai, tarptautinių Pažaislio ir „Kaunas Jazz“ festivalių koncertai. Galima tvirtinti, kad Zapyškis tampa vienu patraukliausių regiono traukos objektų“, – tikina Kauno rajono meras.
O daug lankytojų susilaukia ne tik žinomos vietos, tačiau ir vandens maršrutai – V.Makūnas atskleidžia, kad Nemunu plaukiojantys laivai „Zapyškis“, „Nevėžis“ ir „Žalgiris“ nespėja vykdyti užsakymų.
Be to, Kauno rajone, teigia meras, tikrai netruks ir renginių sudominsiančių ne tik vietinius gyventojus, bet ir turistus. „Kauno rajonas kartu su Kauno miestu iškovojo Europos kultūros sostinės 2022 vardą, todėl pakaunės miesteliuose vyksta daug įvairių kultūros renginių, švenčių, kurios įtraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus.“
