„Sezono pradžioje, kol neišbandytos trąsos, nežinome kokios išvartos laukia kelyje, renkamės Žeimenos upę. Ankstyvą pavasarį vanduo dar šaltas, bet greitas ir sraunus, todėl patrauklus kelionei baidarėmis. Upės krantai ištvinę, dažnai sunku orientuotis, kur pagrindinė vaga. Vietomis Žeimenos plotis siekia iki 150 m. Dėl didelės srovės kelionė trunka trečdaliu laiko greičiau.
Jau sugrįžusios didžiosios antys, bet dar labai baikščios, nepratusios prie turistų. Iš tolo pamačiusios baidares, kyla nuo vandens. Grįžusios nebylės gulbės ir gulbės giesmininkės. Pastarosios, prieš gerą dešimtį metų ėmė perėti Lietuvoje.
Jau visai kelionės pabaigoje maloniai nudžiugino pamatytas būrelis pempių, kurių ankščiau, plaukdamas šioje vietoje, nesutikau. Ankstyvo pavasario augmenija skurdoka, bet pakarantėse jau gieda juodieji strazdai, arčiau sodybų čiulba varnėnai. Tokiu metu upės pakrantėse jaučiamas paukščių giesmininkų stygius, bet greitai sugrįš kikiliai.
Dauguma keliautojų dar nedrįsta grįžti į vandens trąsas, nes šaltokas vanduo. Gyvenimas mane išmokė vadovautis senu posakiu – „Gamta gydo, o gydytojas tik slaugo“. Pavasario saulei pakaitinus iki 13–15 laipsnių šilumos, virš vandens jautiesi panašiai kaip rudenį, esant 20 laipsnių.
Protinga draugystė su šaltu vandeniu atneša daug naudos sveikatai. Seniai įsitikinau, kad šaltame vandenyje gerėja kraujo apytaka, palaipsniui vyksta organizmo grūdinimas. Visais metų laikais esu keliavęs vandens trasomis Lietuvoje. Praeityje teko plaukti sausio mėnesį Luknos upeliu (Žeimenos intakas). Tuomet yrėmės su baidarėmis per pusnių tunelius, nardėme tarp sniego kalnų, bet niekas nesusirgome, nors kojos šalo.
Giliausiai atmintyje įstrigo kelionė Neries upe, per ledonešį. Vakarėjant, prie Valakampių nepastebėjome per upę nutiesto lyno. Senos gamybos, visa surenkama baidarė virto viduryje Neries, per ledus teko brautis į krantą, gelbėjant ir valtį, ir naujai pirktą kamerą. Tada pavėlavome į traukinį ir visą naktį prie laužo „džiūvau“ su šlapiais drabužiais. Visai paryčiui, su paskutiniu drebuliu, jau buvau sausas.
Gamtos pažinimas ir stebėjimas Lietuvos vandens keliuose – viliojantis ir labai įtraukiantis kiekvieną, neabejingą aplinkinio pasaulio grožiui. Smagu pirmiesiems atidaryti baidarių kelionių sezoną, gera jausti bundančios gamtos alsavimą. Visus tokių kelionių aistruolius raginu drąsiai grįžti prie naujų ir jau pamėgtų maršrutų, nerti į ankstyvo pavasario glėbį su visu užsidegimu“, – ragina gamtos ir kelionių mylėtojas Pranas Zubrickas.
Apie gamtos grožio ir vandens terapiją žmogui kalba daugelis praeities išminčių, jų patirtį liudija šiuolaikiniai gydytojai, biologai, asmeniniais išgyvenimais sveikesnio gyvenimo kriterijus atradę asmenys. Atvėrimas savęs pavasario žaismui dovanoja daugiau pozityvo, energijos, gilesnės įžvalgos būtyje.
Kartu su pašnekovu vandens trasą Kaltanėnai–Švenčionėliai Žeimenos upe įveikė Beatričė, Danutė ir Jonas. Pasak kelionių aistruolio, keliaukime visais metų laikais, grožėkimės, būkime žingeidūs ir laimingesni visur ir visada.
