Tiems, kurie prieš atvykdami į dvarą nori sužinoti daugiau ir apie jo istoriją, viską laidoje papasakos dvare esančio muziejaus istorikė Laima Žukauskaitė bei Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė.
Ne tik grybai ir uogos, bet ir klasicizmo perlai
Leipalingio dvaras ypatingas ne tik Leipalingiui, bet ir visai Dzūkijai: kadangi dvarų čia nėra labai daug, XIX a. klasicistinis pastatas pridėjo ir tebeprideda solidaus svorio viso krašto architektūrai bei istorijai. Dabartinis dvaras (senasis, manoma, buvo kitoje Leipalingio vietoje) iškilo Leipalingį valdant Antanui Kruševskiui – kunigui, Vilniaus katedros kanauninkui, kuris inicijavo ir dailiosios Leipalingio bažnyčios statybą.
Šį dvarininką vietiniai pamena su meile ir pagarba – sunkiu laikmečiu, Prancūzijos ir Rusijos armijoms keliaujant per Lietuvą, jis padėjo Leipalingiui nenusmukti, palaikydamas jame ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Deja, visai kitokios legendos sklinda apie vėliau dvarą paveldėjusį Antano Kruševskio giminaitį – taip pat Antaną Kruševskį, kurio valdymo metu dvaras patyrė nuosmukį: buvo engiami valstiečiai, išnaudojamos moterys. Manoma, kad patikusias valstietes dvarininkas netgi laikęs įkalintas viename iš dvaro pastatų.
Portikai dvynukai
Daugelis turbūt stebisi, kad Leipalingio dvaras tartum turi du įėjimus: ir kairėje, ir dešinėje fasadą puošia po dailų kolonomis puoštą portiką. Tačiau iš tiesų seniau dvare buvo tik vienas portikas (esantis kairėje), na o dešinįjį portiką jau XX a. pastatė naujasis dvaro savininkas Petras Balinskis.
Pats būdamas architektu jis norėjo kuo subtiliau prisiderinti prie buvusios dvaro architektūros, todėl dvarui reikalingą sandėlį suprojektavo tokį prabangų, kad dabar jis atrodo kaip tiesiog dar viena dvaro dalis – tartum iškirpta ir nukopijuota.
Šiame prabangiame sandėlyje slepiasi ir toks pats prabangus rūsys – pilies menes primenančios erdvios patalpos, kuriuose šiandien bus sandėliuojami jau nebe grūdai, o kai kas kito – parodos, koncertai, kurių Leipalingyje tapus Mažąja Lietuvos kultūros sostine bus tikrai daug.
Šiandien dvare veikia ir kraštotyros muziejus, kuriame galime susipažinti ne tik su dvaro, bet ir seniau čia gyvenusių jotvingių istorija, taip pat laisvalaikio salė, seniūnija, biblioteka. Kaip viskas atrodo iš arčiau, bus galima pamatyti jau šį šeštadienį, 16.30 laidoje „Lietuvos dvarai“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
