Estijos gamtos perlai: kriokliai, skardžiai ir smėlio urvai

Estija siūlo fantastiškas galimybes tiems keliautojams, kurie nori pailsėti gamtoje – pasigrožėti vandens kriokliais, aukštais skardžiais, uolienų atodangomis ir urvais.

Taevaskojos atodanga (suur Taevaskoja).<br>Katrin Laurson nuotr.
Taevaskojos atodanga (suur Taevaskoja).<br>Katrin Laurson nuotr.
Pangos skardis (Panga pank).<br>Sven Zacek nuotr.
Pangos skardis (Panga pank).<br>Sven Zacek nuotr.
Keilos krioklys (Keila juga).<br>Julia Kivelä nuotr
Keilos krioklys (Keila juga).<br>Julia Kivelä nuotr
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 8:00 AM

Jegalos krioklys (Jägala juga)

Šis Jegalos upės krioklys yra Šiaurės Estijoje, nuo Talino nutolęs maždaug 25 kilometrus. Tai vienas plačiausių natūralių krioklių Europoje: jo aukštis siekia 8 metrus, plotis – apie 50 metrų. Nuo skardžio krintantis vanduo suformavo upės slėnį, kurio ilgis siekia 300 metrų, gylis – apie 12–14 metrų. Vandens jėga ardo skardžio klintines uolienas, todėl kasmet krioklys apie metrą pasislenka upės ištakų kryptimi – tolyn nuo jūros.

Valastės krioklys (Valaste juga)

Ontikos skardis yra aukščiausia Estijoje klinčių atodanga. Ji 55 metrų aukščio ir tarsi knyga atveria skirtingų epochų klinčių sluoksnius. Ši atodanga Baltijos jūros pakrante driekiasi net 23 kilometrus – nuo Sakos kaimo iki Toilos.

Maždaug pusiaukelėje tarp šių kaimų žemyn garma Valastės krioklio vanduo. Šis krioklys – aukščiausias Estijoje. 1996 m. jam buvo suteiktas Estijos gamtos paveldo ir nacionalinio simbolio statusas.

Tiems keliautojams, kurie netaupo laiko ir gali nors porą valandų praleisti šioje Šiaurės Rytų Estijos vietovėje, rekomenduojama pasivaikščioti pažintiniu taku.

Iš automobilių stovėjimo aikštelės takas suka pro sengirę – seną mišką, kurio medžiai laikosi įsikibę į Ontikos skardžio uolienas. Takas nuveda iki pat jūros. Akmenuotame jos paplūdimyje randama daug fosilijų – suakmenėjusių organizmų liekanų.

Keilos krioklys (Keila juga)

Tai vienas galingiausių ir įspūdingiausių Estijos krioklių, esančių Šiaurės Estijoje, Harjumos apskrityje. Jo aukštis siekia 6 metrus, o plotis – 60–70 metrų. Nuostabi ir jį supanti gamta. Šalia krioklio įrengtas parkas, kurį puošia judantys įspūdingai apšviesti Keilos upės tiltai, jame gausu suoliukų, apžvalgos aikštelių.

Netoli Keilos krioklio esančiame Keilos Joa miestelyje dunkso stropiai prižiūrimi Keilos Joa dvaro rūmai. Šį 1833 metais pastatytą neogotikinio stiliaus pastatą vietos gyventojai vadina tiesiog pilimi, kurioje galima apsistoti nakvynės arba ilgesniam laikui.

Nymeveskio (Nõmmeveski) kanjonas

Viso labo 15 minučių kelio mašina nuo Viru pelkės, Lahemos nacionaliniame parke, yra Valgejegio (Valgejõgi) upės išgraužtas Nymeveskio kanjonas ir neaukštas, bet platus vandens krioklys. Jo plotis siekia 16–17 metrų. Tekėdama per klintines uolienas upė išrausė kone 470 metrų ilgio kanjoną. Tai nuostabus gamtos kūrinys, kuriam putojantis vanduo suteikia savito dramatiškumo.

Pėsčiųjų taku palei kanjoną verta nužingsniuoti iki buvusios hidroelektrinės – didingo vandens statinio likučių, iš kur elektra buvo tiekiama Joaveskio lentpjūvei.

Pangos skardis (Panga pank)

Pangos skardis Saremos saloje – tai vaizdinga net 21 metro aukštį siekianti uolienų atodanga. Ji aukščiausia Vakarų Estijoje ir jai priklausančiame salyne.

Atodanga, arba klinčių skardis, turi plačią pakopą. Ji prasideda Švedijos Gotlando saloje, driekiasi Baltijos jūros dugnu ir į paviršių iškyla vakarinėje Saremos salos pakrantėje.

Taevaskojos atodanga (suur Taevaskoja)

Taevaskojos atodanga, esanti ant Ahjos upės (Ahja jõgi) kranto, yra viena labiausiai turistų lankomų vietų Pietų Estijoje.

Su Taevaskojos vietove siejamos legendos, kuriose gausu pasakojimų apie urvus ir slaptuosius perėjimus.

Iki didžiosios atodangos, siekiančios 22,5 metro aukštį, veda puikus takas per sengirę.

Piusos urvai (Piusa koopad)

Piusos urvai pradėjo formuotis nuo 1922 metų, kai paaiškėjo, kad šioje vietovėje esančio smėlio sudėtyje yra labai daug kvarco, tinkamo stiklui gaminti. Piusa tapo pagrindine kasybos vieta, kurioje iki pat 1966 metų šachtose rankomis buvo kasamas smėlis.

Draustinio teritorijoje yra šešių skirtingų tipų olos, o bendras jų ilgis siekia apie 10 kilometrų. Tačiau, lydint gidui, lankytis galima tik nedidelėje olų komplekso dalyje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.