Pamatykite ir aplankykite: prie Kauno auga storiausia pušis Lietuvoje

Į Kauno marių regioninį parką atvykus pasivaikščioti po Gastilionių atodangą, nuodėmė būtų nepamatyti išskirtinio gamtos paminklo. Kiek toliau nuo kranto ant kalnelio auganti šimtametė pušis yra storiausia Lietuvoje.

Storiausia pušis Lietuvoje. <br>lrytas.lt koliažas. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>lrytas.lt koliažas. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Storiausia pušis Lietuvoje. <br>R.Tenio nuotr. 
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2023-04-19 16:03, atnaujinta 2023-06-15 00:46

Kaip skelbia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, pušiai suteiktas gamtos paminklo statusas. Pušies kamieno apimtis 2 m aukštyje viršija 5 m, o prie žemės siekia apie 4 m. Aukštis – 32 m, o amžius – apie 400 metų. Saugoma pušis paskelbta 1999 m.

Į apačią plonėjantis medžio kamienas tipiškas sakinamiems medžiams. Rumšiškių pušyje dar matosi sakintojų padaryti randai – beveik užgijusi metro ilgio pjūvio žaizda. Prieš karą sakai naudoti terpantino ir kanifolijos pramonei.

Iš sakų buvo gaminamas įvairiausi produktai: tepalas batams, vaškas grindims, net kremai rankoms ir veidui. Tautosakoje taip pat pasakojama, kad pušis numelždavo raganos, rinkdamos jų sakus kaip smalą pokyliams.

Manoma, kad kamieno susiaurėjimą lėmė ir reguliariai besikartodavę miško paklotės gaisrai. Pušims tokie gaisrai nebaisūs, jų žievė yra stora ir apsaugo medį nuo žalingo ugnies poveikio, o šakos pakankamai aukštai. Visgi ilgainiui dėl gaisrų ties pagrindu pušies žievė suplonėjo, taip stiprindama į viršų platėjančio medžio kamieno įspūdį.

Be to, ilgus amžius viena pušies šaka, tarsi pavargusi nuo amžiaus naštos, rėmėsi į ąžuolą. Galiūnui pagaliau neatlaikius ir kritus pušiai po „kojom“, dabar spygliuočio lają palaiko dirbtiniai lynai, kuriais pasiramstydamas medis spiriasi laikui ir vėjui.

Atvykus pasižiūrėti storiausios Lietuvoje pušies rekomenduojama praeiti ir Gastilionių pažintinį taką. Jis prasideda nuo pušies, siūlomą maršrutą galite peržiūrėti čia:

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.