Psichologė dalinasi paprastais būdais, padėsiančiais įveikti nerimą: ši terapija nekainuos nei cento

Nuolatinis skubėjimas, dažnai patiriamas stresas, nuovargis, nemiga – visa tai neretai tampa šiandieninio žmogaus palydovais. Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija. Psichologė-psichoterapeutė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete psichologiją dėstanti Rasa Vaitkienė dalinasi, kuo gamtos terapija gali būti naudinga bei kaip ją integruoti į kasdienį gyvenimą.

Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-05-25 12:39, atnaujinta 2023-05-25 14:20

Padeda stiprinti ryšį su gamta ir savimi

Gamtos terapijos ištakomis galima laikyti Japoniją, kurioje buvo pristatyta „miško maudynių“ sveikatos programa. Šis būdas, stiprinantis ryšį tarp gamtos ir žmogaus, netruko išplisti po visą pasaulį.

„Gamtos terapija, kaip mokslu grįstas sveikatos stiprinimo būdas, atsirado Japonijoje. 1982 m. dr. Qing Li ir kitų mokslininkų iniciatyva čia buvo pristatyta nacionalinė „miško maudynių“ sveikatos programa (shinrin-yoku). Dabar „miško maudynės“ Japonijoje yra labai populiarios, pagrindinis jų tikslas – stiprinti bei palaikyti ryšį su gamtos pasauliu dėl žmogaus ir planetos sveikatos.

Japoniškoji iniciatyva greit išpopuliarėjo Europoje ir visame pasaulyje. Ji vertinama kaip veiksminga psichikos ir kūno sveikatos stiprinimo priemonė. Į Lietuvą miško terapija, kaip mokslinis psichoterapijos būdas, atėjo pastaraisiais metais.

Miško arba gamtos terapijoje naudojama dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) teorija ir technikos: mokymasis telkti dėmesį į esamąjį momentą, šiuo atveju – gamtoje, į įvairius potyrius, asociacijas, buvimą su savimi ir gamta“, – sako R. Vaitkienė bei atkreipia dėmesį, kad gamtos terapija turi keleriopą naudą, apimančią tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą.

„Gamtos terapija mažina streso hormonu vadinamo kortizolio koncentraciją kraujyje, lėtina pulsą, mažina kraujospūdį, suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, gerina atmintį, protines funkcijas, tokias kaip informacijos apdorojimo greitis, dėmesio valdymas, kūrybiškumas, savikontrolė. Gamtos terapija taip pat stiprina imunitetą, gerina miego kokybę, didina laimės jausmą, pasitenkinimą gyvenimu.

Mokslininkų teigimu, gėlių kvapai gali ne tik pradžiuginti – jie taip pat skatina draugiškumą, atvirumą bendravimui“, – gamtos terapijos teikiamus privalumus vardija psichologė-psichoterapeutė R. Vaitkienė.

Gamtos terapijos integravimas į kasdienį gyvenimą

Tam, kad gamtos terapija turėtų teigiamą poveikį, nebūtina visą dieną praleisti miške ar apstatyti namus augalais. R. Vaitkienė dalinasi, kad vien tik gamtos garsų klausymas ar gamtos kvapai gali pagerinti nuotaiką ir miego kokybę, sumažinti stresą.

„Tyrimai rodo, kad net pavieniai gamtos kvapai, gamtos garsai ar vaizdai (nuotraukos, filmukai, vaizdas į gamtą) gali paveikti mūsų smegenis ir pagerinti sveikatą bei mokymosi rezultatus.

Gamtos garsų, tokių kaip paukščių čiulbėjimas ar vandens garsai, klausymas yra susijęs su sumažėjusiu stresu, geresne nuotaika, geresnėmis protinėmis galimybėmis bei pagerėjusia miego kokybe“, – dalinasi R. Vaitkienė bei skatina kasdien atrasti laiko gamtos terapijai ir taip pajausti jos teikiamą naudą.

„Pertraukų metu nors trumpam išeikite į lauką, įkvėpkite gaivaus oro, pasigrožėkite gamta, augalais, kuriuos matote aplink arba paprasčiausiai atsidarykite langą ir įleiskite šviežio oro. Raskite būdų kasdien daugiau laiko skirti bet kokiam sąlyčiui su gamta įjungiant visą savo vaizduotę ir kūrybiškumą“, – pataria psichologė-psichoterapeutė R. Vaitkienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.