„Prieš negailestingą Koralų jūrą ir ciklono „Alfredas“ siautėjimą buvome ne vieni. Šalia mūsų stovėjo nepaprasti žmonės – žmonės, kurių stiprybė, drąsa ir užuojauta pakreipė įvykių eigą ir sugrąžino mūsų mylimą „KVRŠIS“ namo.
Pirmiausia ir labiausiai dėkojame irklavimo ir buriavimo nuotykius patyrusiai okeaninio irklavimo bendruomenės atstovei Liz Wardley – mūsų seseriai, užkariaujančiai vandenynus, tyros širdies ir neįtikėtinos dvasios žmogui.
Nepaisant audros ir visų iššūkių, Liz su vyru ėmėsi vadovauti, pasitelkusi savo valtį, rankas, patirtį ir nepalaužiamą ryžtą, kad neįmanoma taptų įmanoma. Ji vadovavo pastangoms išgelbėti „KVRŠIS“ iš klastingų vandenų ir užtikrino saugų jo grįžimą į krantą. Liz, tavo nesavanaudiškumas ir stiprybė amžinai išliks mūsų širdyse“, – rašė A.Mockus.
Toliau įraše jis dėkojo ir laivo „Angelina“ įgulai, kuri pirmoji ir pastebėjo jūroje plūduriuojančią valtį.
„Didžiulė padėka taip pat mūsų draugams lietuviams Australijoje, Sandrai Linnemann ir Mantui Ambrakaičiui už paramą, dalyvavimą ir pagalbą organizuojant visus būtinus procesus. Be jūsų tai padaryti būtų buvę daug sunkiau.
Ir, žinoma, mūsų atsidavusiai kranto komandai Romanui Iljinui ir Mariui Norvaišai bei Simonui Klaipėdoje, kurie ne tik koordinavo mano gelbėjimo darbus, bet ir vadovavo pastangoms, kad „KVRŠIS“ būtų sugrąžintas atgal. Jūsų dėka laivas nebuvo prarastas, ir tikimės, kad ši kelionė dar toli gražu nesibaigė.
Ši patirtis mums priminė, koks trapus yra gyvenimas ir kaip turime branginti kiekvieną gerumo aktą ir kiekvieną žmogų, pasišventusį padėti ir gelbėti kitus. Jokia audra, net Alfredas, negalėjo palaužti vienybės tų, kurie kartu stojo į šią misiją.
Dėkojame kiekvienam iš jūsų, kurie buvote kartu su mumis. Vandenynas gali būti didžiulis ir nenuspėjamas, bet žmogiškumas, gerumas ir drąsa – dar didesni“, – įrašą užbaigė A.Mockus.
Primename, kad Australijos karinio laivyno laivui gelbėjant A.Mockų tebevyravo ekstremalios oro sąlygos, todėl valties išgelbėti nepavyko.
„Australijos karališkojo karinio jūrų laivyno laivas „HMAS Choules“ grįš į Rytų laivyno bazę, esančią Sidnėjuje. A.Mockus yra saugus, laive „HMAS Choules“ ir jam atliekami medicininiai tyrimai. Dėl labai nepalankių jūros sąlygų A.Mockaus valties nepavyko atgauti, išskyrus 2 irklus ir kai kuriuos asmeninius daiktus“, – po gelbėjimo operacijos buvo informavę AMSA atstovai.
Prieš pat išplaukdamas Aurimas Mockus, kalbėdamas su Lrytas, sakė, kad ilgai trukęs pasiruošimas kelionei nepagailėjo iššūkių. Valties korpusas pirktas iš Ukrainos, o tai reiškia, kad jį teko ne tik parsigabenti, bet ir pilnai įrengti, o tai pareikalavo didelių investicijų.
„Čia ir buvo didžiausi iššūkiai, kaip tai padaryti, kai niekada nesi to daręs. Teko burti komandą, pats laivo statytojas buvo atvažiavęs, korpuso darbus padarė, supjaustė, kur reikia, nes pats kaip ir negali tokia saviveikla užsiiminėti.
Pakankamai ilgas buvo elektriko darbas, kuris užtruko praktiškai iki pat valties išvežimo iš Lietuvos. Testavimai, nuleidimai ant vandens, valties vertimosi testas, treniruotės mariose, jūroje. Tai sudarė laiko, nes vasarį tik pradėjau rimtai ruoštis, kas lietė fizinį pasirengimą. Reikėjo irkluoti mokytis, nes irgi nemokėjau.
Avantiūra, kaip sakau, iki galo. Išmokau irkluoti, kiek tai įmanoma padaryti per pusę metų, bet jau treneris buvo pagyręs. Aišku, už tai dėkingas esu Klaipėdos irklavimo centrui ir savo treneriui Vygantui Viršilai“, – prieš kelionę dėkojo vyras.
Tačiau pasiruošimas pareikalavo ne tik daug darbo, bet ir pinigų. Valtis su įranga atsiėjo virš 200 tūkst. eurų.
„Ir tai labai taupant, nes bendroje sumoje, kai pradėjome skaičiuoti, projektas viršijo ketvirtį milijono. Vien valtis apie 120 tūkst. gavosi, čia be komplektacijos, kas sudėta į vidų“, – atskleidė keliautojas.