Tačiau tai nėra eilinė gatvė – čia savo namus gyventojai pasiekia tik eidami ar važiuodami itin skaidraus ir šalto upelio vaga, kurio dugnas nusėtas daugybe akmenukų.
Visgi gyventojų čia, sako Šakių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Vaida Zimnickienė, likę nedaug.
„Vietiniai gyventojai, norėdami patekti į savo sodybas, vis dar turi važiuoti upeliu. Tiesa, šiuo metu nuolat gyvenama yra tik viena sodyba, o antra – vasarotojai, savaitgaliautojai – atvykstantys pailsėti, pabūti gamtoje, bet nuolat negyvena.
Tačiau bet kokiu atveju, abiejų sodybų savininkai privalo važiuoti upelio vaga norėdami patekti namo. Turistams, be abejo, to daryti neleidžiama. Infrastruktūra sutvarkyta pasivaikščiojimui, pabraidymui. Palei upelį nuolat veikia ir yra keičiama lauko galerija“, – sakė turizmo vadovė.
Vaiguvos pakrantės žavėjo V.Kudirką
Istorikė Gražina Kazarian, dažnai lydinti turistus po įdomesnes Plokščių apylinkes, kiek anksčiau Lrytui pasakojo apie įspūdingus potvynius Vaiguvoje, dėl kurių gyventojai turėdavo palikti namus.
Kalbama, jog po potvynio sugrįžę žmonės krosnyse rasdavo lydekų. Vaiguvos pakrantėmis mėgdavo vaikščioti Vincas Kudirka, kai viešėdavo Plokščiuose pas visuomenės veikėją ir pedagogą Petrą Kriaučiūną (1850–1916), beveik 10 metų Plokščiuose dirbusį taikos teisėju.
V.Kudirka savotiškai garsino Vaiguvą, į šį gamtos kampelį vesdavosi į Plokščius atvykstančius tautinio atgimimo veikėjus, Europos kalbininkus.
Pro išskirtinę vietą veda ir pažintinis takas
Norintys pamatyti daugiau išskirtinės vietinės gamtos gali leistis į 3,3 km ilgio maršrutą Plokščių pažintiniu taku (koordinatės: 55.079; 23.172), kuris prasideda būtent Vaiguvos upės-gatvės pradžioje.
Praėjus ją, toliau įrengtas takelis veda pro Plokščių-Vaiguviškių piliakalnį ir į legendomis apipintą Šventaduobę, kurioje galima paragauti šalia trykštančio šaltinio vandens. Paėjėjus miesteliu pasiekiama Plokščių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia, o nusileidus žemyn ir memorialinis kompleksas „Kančių keliai“.
Išalkus po žygio galite leistis į didingus laikus menantį ir naujam gyvenimui prieš dešimtmetį atgimusį Gelgaudiškio dvarą – tai tikras XIX a. perlas Šakių rajono architektūrinio paveldo lobyne, kuriame jau veikia ir restoranas.