Žvaigždutės reikalingos ir poilsiaujant su palapinėmis
Artėjanti vasara skatina keliautojus planuotis savaitgalio išvykas ir nakvynes gamtoje. Apgyvendinimo įstaigos šiuo metu skaičiuoja bent trečdaliu padidėjusį užklausų srautą. Dažnas gyventojas ne tik teiraujasi, ar yra laisvų vietų nakvynei įprastuose poilsio kambariuose ar nameliuose, bet ir domisi galimybe pasistatyti palapinę ar atvykus nakvoti namelyje ant ratų.
„Po mieste praleistos žiemos daugelis keliautojų bent savaitgaliui nori ištrūkti į bundančios gamtos glėbį miške ar prie ežero. Tačiau jiems taip pat svarbu, kad čia rastų ir patogumus: vandenį, elektrą, dušą, kepsninę ar gal net vakarienę. Žinodami savo poreikius jie gali rinktis kempingą ar kitą apgyvendinimo įstaigą, kurioje ras savo norimas paslaugas“, – sako Rasa Tamošiūnaitė, šiemet keturiomis žvaigždutėmis įvertinto kempingo „Slėnis Trakuose“ vadovė.
Kodėl žvaigždutės „įkrenta“ į sertifikatą?
Apgyvendinimo įstaigų paslaugas vertina ir klasifikuoja Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Kempingams gali būti suteikiamos 1–5 žvaigždutės, kaip ir viešbučiams. Tuo tarpu svečių namai ir moteliai vertinami daugiausiai keturiomis žvaigždutėmis.
„Privalomas poilsio paslaugų teikėjų klasifikavimas itin reikalingas, nes tai kelia paslaugų kokybę, artina sektorių prie vakarietiškų standartų, o matydami įvertinimą klientai žino, kokius patogumus ras atvykę pailsėti. Kuo daugiau žvaigždučių, tuo daugiau paslaugų ir pramogų klientai gali tikėtis“, – teigia Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas.
„Žvaigždutės į licenciją „įkrenta“ ne šiaip sau. Šiais metais investavome maždaug 50 000 eurų, kad atvykstantiems poilsiautojams suteiktume daugiau komforto, kokybiškų paslaugų, pramogų vaikams ar visai šeimai. Šių investicijų dėka savo įvertinimą pasigerinome nuo dviejų žvaigždučių iki keturių“, – sako Trakų rajone ant Galvės ežero kranto įsikūrusio „Slėnio Trakuose“ vadovė Rasa Tamošiūnaitė.
Anot jos, pasiekti 4 žvaigždučių įvertinimą nėra paprasta. Neužtenka vien tik turėti dušus, elektros įvadus ar vietą pasistatyti automobilį. Į tokią poilsinę atvykę turistai randa ir restoraną, žaidimų aikšteles, sporto zonas, interneto ryšį, skalbyklą, profesionalią komandą, saugomą teritoriją ir kita.
Sektorius atsigauna
Pasak V.Lazausko, pastaruoju metu poilsis kempinguose populiarėja ir baigia pasivyti priešpandeminį lygį. Jis skaičiuoja, kad vienu metu Lietuvoje veikiančiuose 34 klasifikuojamuose kempinguose gali apsistoti apie 10 000 poilsiautojų. Pasak kempingų asociacijos vadovo, iš užsieniečių dažniausiai juose apsistoja vokiečiai, lenkai, olandai ir suomiai. Įrastai jie atvyksta su kemperiais. Tuo tarpu lietuviai kempinguose dažniau statosi palapines ar renkasi nakvynę nameliuose ar kambariuose, nors daugėja ir atvažiuojančių su nameliais ant ratų.
V.Lazausko teigimu, Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad kempingai labiausiai skirti turistams iš Vokietijos, nors daugumoje Europos šalių tokį poilsio būdą arba nakvynę paprastai renkasi 80 proc. vietos gyventojų.