„Kaip turbūt ir daugelis žmonių, mes labai mėgstame keliauti. Kelionės mūsų šeimai yra kur kas daugiau nei tiesiog poilsis. Reikia pažinti pasaulį, atrasti, kas galėtų nustebinti, susikurti nepamirštamų prisiminimų, pasikrauti visiems metams“, – teigia Jolanta.
Šeimai sunku išskirti vieną ar kelias keliones, nes kiekviena jų palieka savo įspaudą. Vis dėlto, labiausiai vilniečiams įsiminė kelionė į Keniją – laukinė gamta ir unikalūs, nuoširdūs žmonės paliko didžiausią įspūdį. Dvi savaitės Kenijoje, pasak pašnekovės, buvo tarsi nepakartojamas, gyvas geografijos vadovėlis.
Nepamirštamomis tapo ir Alpių trasos Austrijoje, kuriomis žiemą vilniečiai paprastai slidinėja ir kurias vasarą tiesiog įveikė pėsčiomis. Taip pat, Pietų Prancūzijos levandų, Burgundijos vynuogynų, Ispanijos alyvuogių laukai, nustebinę savo spalvų ir kvapų jūra. Neoninė žalia spalva ir mėlynųjų hortenzijų derinys Azorų salose buvo neįtikėtinai gražus, – to Jolanta nebuvo mačiusi iki šiolei.
Susiję straipsniai
Šiaurė atveria unikalų gamtos grožį
Tačiau pastaruoju metu vasaros kelionėms vilniečių pora renkasi šiaurines kryptis. Įdomu kodėl? „Mėgstame šilumą ir šiltus kraštus, tačiau pastaraisiais metais mus vis labiau traukia Šiaurė. Ten tikrai unikalus gamtos grožis, kurio nėra pietuose – milžiniškos uolos, fiordai, kriokliai, laisvai besiganantys šiaurės elniai, skaidrus jūros vanduo. Taip pat tai – puikus atotrūkis nuo vasaros karščių, kuriuos vis dažniau jaučiame ir Lietuvoje, nors deja, ne šiemet. Šiaurė siūlo ramesnį, lėtesnį, mažiau turistų perpildytą poilsį, kuris leidžia mums puikiai pailsėti, pajusti vietos dvasią ir pasikrauti“, – pasakoja pašnekovė.
Ir iš tiesų, šįmet viskas nutiko atvirkščiai. Nors iš pradžių Lietuvoje buvo prognozuotos karščio bangos, tačiau, kaip tik neįtikėtina šiluma, nebūdinga šiems kraštams, šįmet persikėlė į Šiaurę. Norvegijoje lietuviai mėgavosi bemaž 25 laipsnių šilumos giedrais, nevėjuotais ir nelietingais orais. O grįžusius į Lietuvą pasitiko liūtys ir kur kas mažesnė temperatūra.
Išvyka į Lofoteno salas Norvegijoje šeimai buvo ilgai ir apgalvotai planuota kelionė, tad lūkesčiai buvo tikrai dideli. „Galiu drąsiai pasakyti – jie buvo viršyti su kaupu, – šypsosi moteris ir priduria, – Lofotenų salos yra tikras atradimas keliautojui“.
Jolantos nuotr.
Smaragdo spalvos įlankos ir jaukūs žvejų kaimeliai
Labiausiai lietuvius sužavėjo neįtikėtinas gamtos grožio derinys: didingi kalnai, staiga iškylantys iš vandenyno, smaragdo spalvos įlankos ir jaukūs, spalvingi žvejų kaimeliai. Kiekviena diena buvo vis naujas atradimas – kvapą gniaužiantys pėsčiųjų takai į viršūnes, nepaprasto grožio rorbuerai ant medinių polių (tradicinės žvejų trobelės), nuostabaus skonio menkių ir lašišų patiekalai. Orui keičiantis, aplinkui kinta ir visos spalvos – dangus staiga tampa pilkesnis, vanduo – dar ryškesnis ir mėlynesnis.
Lofotenas yra salynas Šiaurinės Norvegijos, Nordlando apskrityje. Salos yra už poliarinio rato, tačiau čia nėra atšiauraus šiaurės klimato. Visa salyno flora ir fauna yra tikrai išskirtinė – čia daug jūrinių erelių, kormoranų, daugybė kitų jūros paukščių, yra ūdrų, briedžių, elnių. Lofotene daugybė pėsčiųjų takų ir maršrutų. Dauguma vietinių gyventojų dirba turizmo srityje arba yra žvejai. Lofoteno salyną skalaujanti Golfo srovė, o Šiaurės jūros srovės suteikia salynui švelnų okeaninį klimatą.
„Gamta – tikroji šio krašto šeimininkė. Buvome labai nustebinti, kaip puikiai Lofotenų salose išvystyta turizmo infrastruktūra, net pačiuose atokiausiuose salyno kampeliuose gali jaustis labai jaukiai ir saugiai“, – sako Jolanta ir siūlo Lrytas skaitytojams patiems įvertinti Lofotenų salų grožį iš šeimos kelionės metu darytų fotografijų.