Šiandien vis dažniau pripažįstama, kad miškas turi realų, moksliškai pagrįstą poveikį žmogaus emocinei ir fizinei sveikatai.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) jau kuris laikas yra ruošiami miško terapijos specialistai.
Tačiau LSMU Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius apgailestauja, kad Lietuvoje nėra nė vieno miško terapijos tako, kuriame specialistai galėtų pritaikyti savo žinias praktiškai ir padėti žmonėms.
Nors lankytinų vietų Lietuvoje daugėja, maži miestai pasirenkami rečiau: atsakė, kur slypi problema
Miško terapijos užsiėmimas – tai sąmoningas buvimas miške, skirtas ryšiui su gamta stiprinti ir vidinei pusiausvyrai atrasti.
Skirtingai negu paprastas pasivaikščiojimas, ši veikla kviečia sulėtinti žingsnį ir dėmesį sutelkti į penkis pojūčius – girdimus garsus, užuodžiamus kvapus, regimus vaizdus, prisilietimus ir net skonį.
Ši praktika, kilusi iš Japonijos, šiandien yra tapusi pasauliniu judėjimu, kurį vis dažniau atranda ir Lietuva.
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas džiaugiasi, kad mokslininkai visų pirma atsigręžė į Kauno rajoną, kuriame yra nuostabi gamta su miškais, upėmis, šaltiniais.
Susiję straipsniai
„Tikrai palaikome idėją įrengti miško terapijos takus mūsų kurortinėje teritorijoje, kurią sudaro trys Nemuno skalaujami miesteliai: Kačerginė, Kulautuva ir Zapyškis. Bendradarbiaudami su mokslininkais galime turėti pirmą tokį taką Lietuvoje“, – sakė meras.
LSMU Gamtos terapijos podiplominių studijų programos dėstytojai 2025 metų vasarą prie Kulautuvos ir Kačerginės miestelių esančiuose miškuose apžiūrėjo 6 potencialias vietas Miško terapijos takui įrengti. Jos buvo įvertintos pagal gamtos terapijos takams siūlomus sertifikavimo kriterijus.
Artimiausiu metu ketinama parengti takų koncepciją su technine specifikacija bei takų schemomis ir pradėti miško terapijos takų įrengimą.