Neapolis – miręs
Pasak dienraščio „Politico“, turizmas neigiamai keičia Neapolio veidą ir tai vyksta sparčiai. Auga trumpalaikės nuomos paklausa, dėl to vietiniai yra išstumiami iš savo namų, o miesto centre nebėra kasdienio autentiško gyvenimo.
Pavyzdžiui, vienoje iš gatvelių stovi bronzinė Pulčinelos, liaudies teatro personažo, jau tapusio miesto simboliu, statula. Sezono įkarštyje eilė turistų, norinčių patrinti jam nosį, gali nusidriekti net pusę kilometro. Atvykėliai mano, jog tai – senovinis neapolietiškas sėkmės ritualas.
Dar viena demonstracija prieš turistų antplūdį Ispanijoje: „Jums – prabanga, mums – vargas“
Tačiau vietiniai žino, jog ši tradicija – viso labo tėra suvaidintas šou. Skulptūra pastatyta tik 2012-aisiais, o patys neapoliečiai į ją net nekreipia dėmesio. Folklorinę istoriją apie skulptūrą išsigalvojo ją atradę influenceriai, tačiau šiandien nė vienas turistas nesijaučia iki galo išpildęs savo kelionės į Neapolį, kol neaplanko Pulčinelos. Kyla paradoksas – „vietinė“ tradicija be jokių vietinių gyventojų.
Italų sociologų teigimu, Neapolio centras yra miręs – jame nebeliko nei neapoliečių, nei tikro gyvenimo. Miestas tapo žaidimų aikštele ir prekybos centru po atviru dangumi.
Susiję straipsniai
Kaip turizmas veikia Italijos miestus?
Bene pagrindinė priežastis, kodėl turizmas keičia Neapolį, yra jo poveikis būsto rinkai. Nekilnojamojo turto savininkams pelningiau iškeldinti ten gyvenusias šeimas, o patį butą pertvarkyti trumpalaikei nuomai.
Penki didžiausi „Airbnb“ būstų savininkai valdo maždaug 500 skelbimų. Tai reiškia, jog didžiausi nuomotojai yra įmonės, o ne žmonės. Net ir tais atvejais, kai apgyvendinimo paslaugas Neapolyje teikia fiziniai asmenys, jie dažnai yra iš turtingesnių miestų, pavyzdžiui, Romos ar Milano. Vietos mastu pinigai nepasiskirsto – Neapolis išnaudojamas kaip Italijos atvirukas, o pelnas plūsta į šalies šiaurę arba užsienį.
Maisto turizmo banga taip pat prisideda prie jau egzistuojančios atliekų problemos. Vienkartinės maisto pakuotės kaupiasi gatvėse, o didžiąją jų dalį išmeta atvykėliai. Neapoliečiai skundžiasi, jog daugelyje gyvenviečių dabar neįmanoma vaikščioti, nes nuolat juntamas gruzdinto maisto kvapas.
Miesto centre atsirado ir kita problema – išnyko beveik visi viešieji tualetai. Žmogus yra priverstas eiti į kavinę ir užsisakyti. Nebeliks ir suoliukų. Benamiai išvaromi dėl to, jog turistams gadina patirtį. Elgetos yra išstumti iš miesto centro, bet problema nėra išspręsta – ji tiesiog perkelta kitur.
Keičiasi net ir religinės praktikos. Bažnyčios, kurios anksčiau buvo vietinių susibūrimo vietos, dabar tapo turistų traukos objektais, tad pamaldos išstumiamos iš senamiesčio. Kultūra taip pat pritaikyta turistams, o ne gyventojams, todėl dažnai tampa per brangi. Daugelis veiklų, kurios anksčiau buvo nemokamos, dabar yra apmokestintos. Ironiška – turizmas dažnai sunaikina būtent tas savybes, kurios iš pradžių pritraukė lankytojus.
Kaip su turistų pertekliumi kovoja Italijos miestai?
Florencija į masinį turizmą reaguoja griežtai – su atvykėlių antplūdžiu bandoma susidoroti įvedant draudimus, rašo „Corriere della Sera“. Pavyzdžiui, 2025 m. vasarį Toskanos sostinė uždraudė raktų dėžutes savarankiškam svečių įsiregistravimui ir gidų pamėgtus balso stiprintuvus. Nesilaikantiems įstatymo numatyta bauda nuo 160 iki 400 eurų. Tų pačių metų spalį uždraustas vežimų, „tuktukų“ ir kitų netradicinių transporto priemonių, skirtų turistams, naudojimas.
Pietų Italija problemą sprendžia paskatomis, o ne draudimais: Iskijos salos savivaldybė skiria premijas tiems, kurie nuomoja būstą vietiniams. Netoli Neapolio esančioje saloje žiemą parduotuvėlės užsidaro ir gatvės visiškai ištuštėja. Dienraštis „La Repubblica“ įspėja, jog salai gresia pavojus prarasti tradicijas ir kasdienio gyvenimo savitumą.
Taigi Iskijos savivaldybė nutarė: lengvina NT mokestį tiems, kurie nuomoja būstą gyventojams ilgalaikei nuomai populiariausiose salos vietose. Taip pat mokesčių lengvata bus skiriama pradedantiems verslininkams ir apgyvendinimo įstaigoms, kurios veiks ne mažiau kaip 50 dienų nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iki 2027 m. kovo 31 d. ir per šį laikotarpį užregistruos ne mažiau kaip 400 nakvynių.
Kaip kova su turizmu gali atsisukti bumerangu?
2023 m. Činkve Terės nacionaliniame parke 4 milijonai turistų susitelkė viename kvadratiniame kilometre, praneša „La Repubblica“. Imtasi priemonių turistų srautams valdyti – populiariausi takai apmokestinti, paversti vienkrypčiais bei su privaloma išankstine rezervacija internete.
Šiandien nacionalinis parkas susiduria su nauju iššūkiu – „pakilimo ir nuosmukio“ turizmu, kai gausius lankytojų antplūdžius keičia pernelyg tylūs laikotarpiai, ir atvirkščiai. Riomaggiore miestelio savivaldybė įsteigė darbo grupę, kuri siekia suvaldyti netolygius turistų srautus ir sumažinti vienos dienos turizmo daromą žalą. Jų strategija – QR kodų sistema, suteiksianti nuolaidų lankytojams, kurie regione apsistos su nakvyne. Atvykusieji taip pat galės rinktis teminius maršrutus (vyno degustacijas, žygius) bei vakarines pramogas, kad turistai tolygiau pasiskirstytų po teritoriją ir joje pasiliktų ilgesniam laikui.
Šia pertvarka siekiama atsisakyti kiekybinio požiūrio į keliavimą ir sukurti tvaresnį ekonominį modelį, kuris apsaugotų vietos gyventojų interesus.