Augančią trumpalaikio poilsio ir patirčių paklausą atskleidžia ir statistika. „Dovanų salos“ pardavimų duomenimis, praėjusiais metais poilsio pasiūlymų pardavimai augo apie 14 proc., o šiemet augimas jau artėja prie 20 proc.
Lietuvoje tarp trumpų išvykų ir poilsio pasiūlymų išsiskiria Birštonas, Druskininkai, Palanga ir Molėtų kraštas. Populiariausia užsienio kryptis, bendrovės duomenimis, – Latvija, kurioje dažniausiai pasirenkami tokie miestai kaip Ryga, Jūrmala ir Liepoja.
„Trumpas išvykas renkasi įvairaus amžiaus žmonės. Poros dažniau ieško savaitgalio poilsio dviem – tiek nakvynės be papildomų paslaugų, tiek romantiško poilsio su SPA paslaugomis ar vakariene.
Susiję straipsniai
Tuo metu šeimos ieško pasiūlymų, kuriuose nakvynę būtų galima derinti ne tik su SPA, bet ir su vandens pramogomis ar kitomis veiklomis“, – sako „Dovanų sala“ vadovas Vainius Žalimas.
Anot jo, dažniausiai savaitgalio, vienos ar dviejų nakvynių poilsiui dviem žmonės skiria apie 100–300 eurų. Renkantis ilgesnį poilsį, aukštesnės klasės viešbutį ar sanatoriją su papildomomis paslaugomis, suma gali siekti 300–500 eurų.
„Pastebime, kad žmonės patirtis perka ne tik dovanai, bet ir sau – išsirenka norimą poilsį, trumpą išvyką ar kitą patirtį. Didžiausią įtaką tam turi laiko stoka, kaina ir noras dažniau atsitraukti nuo kasdienės rutinos. Ne visada turime galimybę skirti savaitę ar dvi atostogoms, o ir už tą pačią sumą, kuri anksčiau leisdavo suplanuoti ilgesnį poilsį, šiandien dažnai galima pasirinkti ne vieną trumpesnę išvyką“, – kalba V. Žalimas.
Nevengia ir tolimų krypčių
Kelionių agentūros „Kelionių akademija“ pardavimų vadovė Lina Vaicekavičienė sako, kad nors populiariausiais atostogų pasirinkimais išlieka maždaug savaitės trukmės poilsinės kelionės, trumpesnių išvykų išties daugėja.
„Kartu šiek tiek dažniau matome ir 4–5 dienų pabėgimus, pavyzdžiui, į Turkiją ar Graikiją. Žmonės ieško galimybių išnaudoti savaitgalį, pasiimti mažiau laisvadienių ir vis tiek trumpam visiškai pakeisti aplinką“, – pažymi L. Vaicekavičienė.
Anot jos, trumpesnes keliones dažniau renkasi jaunesni keliautojai, kurie nori trumpo atotrūkio nuo kasdienybės, bet negali arba nenori tam skirti visos savaitės. Jiems svarbu kelionę suderinti su darbu ir kitais įsipareigojimais, todėl dažnai stengiasi išnaudoti savaitgalį ir prie jo pridėti vieną ar kelias laisvas dienas.
„Didelę reikšmę turi lankstesnė skrydžių pasiūla ir galimybė kelionę priderinti prie savo darbo grafiko. Žmonės taip pat vis dažniau nenori visų metų kelionių sutalpinti į vienas ilgas atostogas – atsiranda poreikis per metus išvykti kelis kartus. Kitaip tariant, lietuviai nori keliauti dažniau ir turėti daugiau pasirinkimo, kaip tas keliones susiplanuoti“, – priduria „Kelionių akademijos“ atstovė.
Svarbiausia ne trukmė, o kokybė
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, psichologas Visvaldas Legkauskas atkreipia dėmesį, kad atostogų pokyčius daugiausia formuoja pasikeitusi darbo rinka, kuri tampa vis lankstesnė, o darbuotojai turi daugiau galimybių tartis su darbdaviais dėl darbo ir poilsio balanso. Tuo pačiu keičiasi ir požiūris į tai, kas yra kokybiškos atostogos.
Kaip pasakoja pašnekovas, ilgesnės atostogos nereiškia geresnio poilsio, nes efektyviam atsistatymui svarbiausia visai ne jų trukmė. Pagrindinis kelionių poveikis susijęs su aplinkos naujumu – pakeitus įprastą aplinką, pasikeičia ir smegenų veikla, todėl net ir trumpa išvyka gali būti prasminga, jei ji leidžia atsitraukti nuo įprastos kasdienybės.
„Atostogos ir kelionės mums patrauklios todėl, kad jos leidžia susidurti su naujumu. Kai pakeičiame aplinką, nutrūksta įprastos informacijos apdorojimo grandinės, kurios yra nusistovėjusios smegenyse. Tos smegenų dalys, kurios kasdien apdoroja tam tikro tipo informaciją, gali šiek tiek atsitraukti, o mes suteikiame darbo kitoms smegenų dalims, kurios galbūt ne kasdien gauna tokį krūvį“, – teigia V. Legkauskas.
Jo nuomone, dėl to visai nebūtina išvažiuoti į tolimą užsienio šalį ar planuoti sudėtingą kelionę – nors išvykimas suteikia daugiau galimybių susidurti su naujais stimulais ir atsiriboti nuo įprastų informacijos srautų, net esant namuose ar netoli jų galima rasti būdų pakeisti kasdienį ritmą.