Ne tik Kuršių nerijos, bet viso Lietuvos pajūrio ruožo nuo Nidos iki Šventosios žvejai klampoja per kopas – kitaip nenuleisi į vandenį valčių, neiškrausi laimikio. Šitaip vargstama tik todėl, kad pakrantėse nėra žvejybai pritaikytų vietų, nors apie jas kalbama jau daug metų.
Neringos savivaldybė, pasinaudojusi Europos Sąjungos fondų parama, pirmoji suskato lengvinti jūroje žūklaujančių vietinių žvejybos įmonių veiklos sąlygas – Kuršių nerijos paplūdimių zonoje jau baigiamos įrengti specialios valčių krovos aikštelės.
Nidos ir Juodkrantės pajūryje bangų laižomo apsauginio kopagūbrio šlaitai sutvirtinti skaldytų akmenų gabionais, nutiestos elektros, vandentiekio komunikacijos, įrengti keliai, kuriais žvejų automobiliai su priekabomis gali saugiai privažiuoti prie jūros neardydami smėlio kopų.
Jūroje menkes ir strimėles gaudančius žvejus bene labiausiai džiugina krovos aikštelių mechanizmai. Pasinaudoję elektra varomomis gervėmis ir kranais jie savo valtis ir botus, sveriančius iki 10 tonų, galės nuvilti jūrą ir ištempti į krantą su laimikiu. Tokia įranga palengvins darbą - anksčiau žvejams viską reikėdavo daryti rankomis.
Prieš porą metų Nidos pakraštyje ES lėšomis buvo pastatytas ir sandėlis su žuvų dorojimo bei šaldymo patalpomis. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje žūklaujantys žvejai ten laiko tinklus, gaudykles, kitokį inventorių.
Tokių prieplaukų Kuršių nerijoje pajūryje projektuotojai pagalvojo ne tik apie žvejus – šalia jų ant kopagūbrio įrengtos apžvalgos aikštelės, kuriomis galės naudotis ir poilsiautojai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser kurorto savivaldybės iniciatyvas gerinti žvejų veiklos sąlygas vertina palankiai: „Gabionais nuo bangų apsaugotos priekrantės, kuriomis žvejai naudojosi šimtmečiais, dabar atrodo kur kas gražiau. Pajūris dėl to nė kiek nenukentėjo. Neringa be žvejų valčių, rūkytų ungurių ir karšių aromato netektų savo žavesio, būtina saugoti šio krašto tradicijas, unikalų kultūros paveldą“.
Aplinkosaugininkai anksčiau piestu stodavo prieš bet kokias statybas Kuršių nerijos apsauginio kopagūbrio zonose – nederindavo apleistų gelbėjimo stočių, lauko kavinių, kitokių statinių modernizavimo projektų, bet dabar jų požūris keičiasi – žvejų valčių krovos aikštelių vietos numatytos ir naujuose UNESCO saugomo draustinio teritorijų planavimo dokumentuose.
Kituose Lietuvos pajūrio ruožose nuo Šventosios iki Klaipėdos padėtis – liūdnesnė. Nors tenykščiams žvejams priekrantėse skirta apie 30 vietų, kuriose jie gali atsigabenti ir nuleisti į vandenį savo valtis, iškrauti sugautą laimikį, mechanizuotų krovos aikštelių ten iki šiol nėra.
Žvejai vis dar laukia, kada Karklės (Klaipėdos r.) pajūryje bus pastatytas uostelis su valčių nuleidimo įrenginiais, sandėliais. Jo pageidauja 18 priekrantės žvejybos įmonių. Dėl uostelio buvo kilę nemažai ginčų, ilgai ieškota tinkamiausios vietos. Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jį siūlė statyti Melnragėje.
Lietuvos žuvininkystės plėtros 2007-2013 metų programai iš Europos Sąjungos fondų skirta apie 75 mln. eurų. Buvo parengtas ir detalusis planas su žemės sklypu žvejų prieplaukos Karklėje statybai. Maždaug 7,5 mln. eurų vertės projektą ėmėsi kontroliuoti Klaipėdos rajono savivaldybė.
Dėl biurokratinių kliūčių, valdininkų nerangumo tokio uostelio projektas įstrigo, todėl Karklės, Melnragės, Girulių žvejai kaip ir anksčiau savo valtis į jūrą velka rankomis. Važinėdami po paplūdimius automobiliais jie niokoja kopas, konfliktuoja su aplinkosaugininkais ir pavydžiai žvelgia į neringiškus, pasinaudojusius ES investicijomis.
Kodėl Karklės uostelio projektas neįgyvendintas ? Vietiniams žvejams atrodo, kad jų problemos Žemės ūkio ministerijai ir kitoms valdžios institucijoms nerūpi. Pastarosios teisinasi, kad ne tiek jau daug žuvų kraunama Lietuvos pajūryje – daugiau kaip 20 tonų per metus.
Žvejai savo ruožtu įrodinėja, jog krautų daugiau, jeigu priekrantėje būtų įrengtos specialios valčių krovos aikštelės – tada jiems nebereikėtų apylankomis plukdyti savo laimikių į Klaipėdos uostą.
Dėl vilkinamos Karklės uostelio statybos žvejai Žemės ūkio ministerijai yra parašę ne vieną skundą.
Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žūklaujančių įmonių veiklos sąlygos gerėja – ES fondų lėšomis mechanizuotos valčių prieplaukos su sandėliais įrengtos Kintų pakrantėje ir Pakalnės upėje.