„Šis susitarimas, kurį pasiekė visos šalys, dalyvavusios
konferencijoje Paryžiuje, aišku yra istorinis įvykis, jo reikšmė
didžiulė, kadangi klimato kaitos aktualumas yra neabejotinas.
Nuostoliai, kuriuos klimato kaitos įvairūs reiškiniai daro jau
dabar, ateityje tik didės ir jei nesiimsime jokių priemonių, tai
gali būti labai didelis stabdis visai ekonomikos plėtrai“, – BNS
sekmadienį sakė A.Bukantis.
Pasak profesoriaus, pagrindiniai taršos šaltiniai Lietuvoje yra
energetikos sektorius, transportas ir žemės ūkis – būtent šiems
sektoriams esą ir teks pagrindinė misija įgyvendinant Paryžiaus
susitarimą.
„Jei paimtumėme transporto sektorių – čia yra ypatingai
ryškus augimas pastaraisiais metais, kadangi plečiasi ir aviacijos,
ir automobilių transportas. Galima sakyti, buvome visiškai pamiršę
geležinkelių transportą, kuris yra šiek tiek ekologiškesnis su
kitomis transporto šakomis. Tad inovacinių, technologinių
sprendimų, matyt, taip pat reikės“, – pabrėžė mokslininkas.
A.Bukančio teigimu, dar iki šio susitarimo Lietuva kartu su
kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra patvirtinusi Klimato kaitos
politikos strategiją, kurioje įsipareigota jau iki 2020-ųjų
šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisiją sumažinti 30 proc.,
iki 2030-ųjų – 40 proc. ir iki 2040-ųjų – 60 procentų.
„Tai yra vidutiniai skaičiai, kurie patvirtinti prieš vienus-
dvejus metus. Kitas uždavinys yra, kaip tą pasiekti – reikia didinti
alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą: ir
saulės, ir vėjo energijos, ir, kiek įmanoma, hidroenergijos, ir
biokuro. Tai yra pagrindinis kelias, kuo pakeisti iškastinio kuro
dalį“, – sakė jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad susitarime akcentuotas ir
pavojų investicijoms keliančių veiksnių – gamtos jėgų,
katastrofų rizikos valdymas ir prognozavimas, prisitaikymo priemonių
įgyvendinimas. Pasak jo, didžiųjų pasaulio teršėjų – Kinijos ir
JAV – tonas yra pasikeitęs, tad remiantis šia pozicija, esą galima
tikėtis teigiamų poslinkių kovoje su klimato kaita.
A.Bukantis pabrėžė, kad tiek ankstesni ES, tiek šeštadienį
pasiekti Jungtinių Tautų susitarimai neužkerta kelio atskirų
valstybių, ypač ekonomiškai silpnų, ekonomikos plėtrai. Vis
dėlto, jo teigimu, susitarimai numato, kad turi būti siekiama kuo
didesnio energijos vartojimo efektyvumo.
„Šiuo požiūriu, Lietuva yra tikrai gerame kelyje, kadangi
Bendrasis vidaus produktas auga, o šiltnamio dujų emisija
pastaraisiais metais mažėja“, – pabrėžė jis.
Po beveik dviejų savaičių intensyvių JT derybų 195 šalių
delegatai šeštadienį vakare patvirtino susitarimą, turintį
padėti sulėtinti pasaulio klimato atšilimą ir teikiantį vilčių,
kad žmonijai pavyks išvengti klimato pokyčių katastrofinių
padarinių bei pradėti energetikos revoliuciją.
Šis žingsnis vadinamas pirmuoju iš tiesų globaliu susitarimu
šioje srityje – sutarties įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo 2020
metų. Šalys užsibrėžė tikslą, jog globali temperatūra kiltų
„gerokai mažiau, nei 2 laipsniais“ bei numatė „dėti
pastangas“, kad šiltėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. JT klimato
kaitos mokslininkų grupė teigia, kad siekiant šių tikslų,
šiltnamio dujų išmetimas iki amžiaus vidurio turėtų būti
sumažintas 40-70 procentų.
Susitarime taip pat numatyta pagalba besivystančioms šalims –
ketinama kurti specialų fondą, prie kurio, pasak A.Bukančio,
greičiausiai turėtų prisidėti ir Lietuva.
Pasaulio lyderių ir mokslininkų teigimu, JT sutartis yra
gyvybiškai svarbi, siekiant suvaldyti temperatūros didėjimą ir
išvengti pragaištingiausių klimato pokyčių padarinių.
Mokslininkai perspėja, kad skubiai nesiėmus veiksmų šalis niokos
vis didesnės sausros, potvyniai ir audros, o dėl kylančio jūros
lygio bus užlietos žemos salos ir pajūrio teritorijos, kuriose
gyvena šimtai milijonų žmonių.
Pagrindinė priemonė kovoje su pasaulinio klimato šiltėjimu –
smarkiai sumažinti arba visiškai atsisakyti akmens anglių, naftos
ir dujų naudojimo energetikoje, nors šis procesas skatino ekonomikos
klestėjimą nuo pramonės revoliucijos XVIII amžiuje.