Nors pažvelgus pro langą pavasario dar nematyti, neilgai trukus vaizdas pasikeis – vis labiau ilgės dienos, trauksis šalčiai, iš šiltų kraštų parskris paukščiai, atgims gamta.
Gyvybės virsmo, pabudimo, pumpurų sprogimo laukimas – jaudinantis, kaip ir kiekvienais metais.
Tačiau kaip tik šiomis dienomis neretai prisimenu mus paliksiančios žiemos akimirkas, kurias pavyko įamžinti fotoblykste įvairiose Kauno vietovėse, daugiausiai – Panemunės šile: miegantį mišką, apsnigtas pušų šakas, tyvuliuojantį Nemuną, nuo pėsčiųjų tilto atsiveriantį nuostabų peizažą.
Į atmintį įsirėžė ir alkanų vandens paukščių būriai – gausybė ančių ir gulbių, lenktyniaujančių, kuris pirmas pastvers duonos riekę.
Žiema, nepaisant nuožmaus speigo, niekuomet nepraras savo žavesio – net ir laukiant pavasario, smagu peržiūrėti nuotraukas, kuriose karaliauja sniegas, giliai mieganti gamta, kovojantys už būvį gyvūnai.
