Užsimojo gelbėti Gedimino kalną: paaiškėjo, kiek tai kainuos

Muziejaus paskelbtame konkurse iš rangovų prašoma parengti sprendimus, kurie leistų stabilizuoti šlaito slinkimą, sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą ir sutvarkyti šaltinėlį, apskritai stabdyti aukštutinės pilies irimo procesus.

„Yra akivaizdu, kad kalną reikia tvarkyti iš esmės, kadangi šaltinėlis yra nuo seno apleista vieta, buvo prašoma lėšų, vyko investicinis projektas – bus tvarkomi griuvėsiai – rūmų liekanos ir šaltinėlis. Lėšos nuošliaužai tvarkyti turėtų būti naujos. Mes todėl ir neskubėjome dengti žole, kadangi išaiškėjo, dėl ko tai atsitiko. Buvo daug keistos retorikos apie medžius, medžiai buvo šalinami jau tada, kai pasimatė, kad formuojasi įdubos, nuošliaužos“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Ji sako, kad sprendimai buvo parengti ir anksčiau, bet „per daugybę metų neįvykdyti“. Anot jos, bus tvarkoma ne tik vieta, kur nuslinko nuošliauža, bet ir visas kalno perimetras, kartu tvarkoma ir atraminė pilies liekanų siena. Planuojama atlikti kalno būklės tyrimus.

Pasak direktorės, šiuo metu jau tvarkomos lietaus nuotekų sistemos, taip pat ir Aukštutinės pilies griuvėsiai – šiemet tam numatyta kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų, kitąmet – dar apie 400 tūkst. eurų. Šiemet ketinama parengti projektą ir pradėti darbus – jie turėtų būti baigti kitąmet.

Tuo metu pačios nuošliaužos tvarkymui, anot jos, bus prašoma daugiau pinigų.

Tarp projekte išvardintų darbų nurodyta, kad planuojama nuardyti neautentišką mūrą, stiprinti pilies liekanų pamatus poliais, įrengti drenažo tinklus, pakloti tašyto granito trinkeles, įrengti granitinius laiptus, kur reikia, įrengti stogelius. Taip pat pakeisti kai kur esančias medines stogo konstrukcijas į skardines. Numatyta išardyti pietiniame šlaite esančio šaltinėlį supančius statinius: atramines sienutes su laiptais, grindinį, įrengti betoninius šulinius, kurie reguliuotų vandens lygį, įgręžti polius šlaite, nuardyta dabartinio tako dalis bus užpilama gruntu. Šlaite planuojama iš grunto planuojama suformuoti savotiškus „laiptus“, gruntas būtų maišomas su žvyru, įrengiamos pinutės, klojamas geotinklas, formuojamos velėnos.

„Šie darbai bus jungiami į bendrus kalno tvarkymo darbus. Tam turi būti projektas – tuomet ir bus aiškios kainos (...). Dabar jau tikrai neskubėsime. Šiuo, nuošliaužos atveju, turi būti padaryti visi reikiami tyrimai, žmonės turi pateikti savo siūlymus, po siūlymais pasirašyti. Nes pasidaro paskui darbai, už kuriuos niekas nenori būti atsakingas, prasideda riksmas, kad čia kaltas muziejus. Tai nebesolidu, jau nekalbu, kad neprotinga“, – sakė B.Kulnytė.

Ji tvirtino, kad dalis darbų, matavimų atliekami jau ir šiuo metu.

Lietuvos geologijos tarnyba vasarį paragino kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną, užkertant kelią jo šlaitų deformacijai. Tarnybos direktorius Jonas Satkūnas tuomet sakė, kad šlaitų deformacijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti bus labai sunku, sudėtinga ir brangu, „o kartais net neįmanoma“.