Toks vertinimas buvo paskelbtas po kelis mėnesius trukusių
stebėjimų iš oro ir po vandeniu, atliktų po to, kai kovą tapo
akivaizdus didžiausias per stebėjimų istoriją koralų blukimas.
Pasaulinis atšilimas niokoja į Pasaulio paveldo sąrašą
įtrauktą Didįjį barjerinį rifą, sakė koralinių rifų studijų
centro Jameso Cooko universitete direktorius Terry
Hughesas.
„Nustatėme, kad vidutiniškai 35 proc. koralų 84-iuose
rifuose, kuriuos stebėjome šiaurinėje ir centrinėje Didžiojo
barjerinio rifo dalyse, ... jau yra žuvę ar žūsta“, – sakoma
jo pareiškime.
„Tai trečias kartas per 18 metų, kai Didysis barjerinis rifas
patiria masinį blukimą dėl pasaulinio atšilimo, ir dabartinis
reiškinys yra daug radikalesnis nei anksčiau“, – sakoma
pareiškime.
Koralams atsistatyti reikia mažiausiai dešimtmečio, „bet daug
ilgiau užtruks, kol vėl atsiras didžiausi ir seniausi koralai“,
sakoma bendrame trijų universitetų pareiškime.
ViDA Press nuotr.
Rifas jau seniai kenčia nuo žemės ūkio nuotekų, plėtros,
koralus ėdančių žuvų ir klimato kaitos.
Jameso Cooko universiteto mokslininkai balandžio mėnesį sakė,
kad 93 proc. Didžiojo barjerinio rifo, kuris tęsiasi 2 300 km ir yra
didžiausia pasaulyje koralų ekosistema, yra paveikta masinio
blukimo.
Blukimas vyksta tada, kai dėl nenormalių aplinkos sąlygų,
tokių kaip padidėjusi jūros temperatūra, koralai išstumia
mažyčius fotosintetinančius dumblius ir taip netenka savo spalvos.
Šis poveikis ne taip smarkiai pasireiškia pietinėse rifo
dalyse, kur vandens temperatūra yra „artimesnė normalioms (pietų
pusrutulio) vasaros sąlygoms“, nurodė mokslininkai.
Nors pietinėje rifo dalyje žuvo mažiau koralų, blukimas
tikriausiai kuriam laikui pristabdys jų dauginimąsi ir augimą, mano
mokslininkai.