Po storu ledo sluoksniu taip pat yra skysto gėlo vandens ežerai. Turbūt geriausiai žinomas yra Vostokas, kuris po sniegynais nepaliestas išbuvo daugiau nei 25 milijonus metų.
Neseniai mokslininkai rado dar vieną požeminį ežerą, kuris yra kiek mažesnis už Vostoką, tačiau vis vien užima milžinišką plotą. Apie jį buvo pranešta metiniame Europos geofizikos sąjungos (EGU) susirinkime Vienoje.
Ledo forma iš dalies priklauso ir nuo uolienos tipo po juo. Todėl neįprastos paviršiau ypatybės ir galingų antžeminių radarų pagalba leidžia mokslininkams numatyti, kur gali slypėti polediniai ežerai. Šį kartą, tarptautinei komandai įtarimų sukėlė paviršiniai įtrūkiai ir jų spėlionės pasitvirtino.
Pats ežeras yra maždaug 100 km ilgio ir 10 km pločio. Jo forma panaši į kaspiną. Ežeras su pagrindiniu kanjonu jungiasi kanalais, kurie transportuoja vandenį į Vakarų ledo šelfą ir vandenyną.
Scanpix nuotr.
Jungtinės Karalystės, Kinijos ir Amerikos mokslininkai gegužės mėnesį aptarė radarų duomenis, kuriuos kiekviena šalis surinko savarankiškai ir galutinai patvirtino tiek kanjono sistemos, tiek poledyninio ežero egzistavimą.
Scanpix nuotr.
Biologai taip pat nekantrauja atlikti tyrimus ir išanalizuoti čia slypinčias ekosistemas, kurios buvo nepaliestos dešimtis milijonų metų.
Nors sudėtingų gyvybės formų čia rasti nesitikima, tačiau galbūt dėl vulkaninės kilmės procesų čia bus rasta bakterijų ir vienaląsčių. Vostoko ežere buvo aptikta daugiau nei 3500 skirtingų DNR sekų, priklausančių bakterijoms, Archaea virusams ir net žuvims. Tačiau šiuo tyrimu suabejojo kiti mokslininkai, todėl reikia papildomų duomenų.
Antarktyje buvo rasta daugiau ežerų, tačiau jie buvo mažesnio ploto ir ne tokie reikšmingi. Mokslininkai tikisi tęsti tyrimus šiame šaltame žemyne ir pateikti visuomenei dar daugiau stulbinančių atradimų.