„Visiškai akivaizdu, kad kalnas yra pavojuje – dar prieš kelis
mėnesius parašėme muziejui, kad savivaldybė yra susirūpinusi dėl
to ir jei reikia kažkokios pagalbos, esame pasiruošę ją suteikti.
Jei kultūros ministerijai pritrūko kažkokio popieriaus dėl to, kad
ji galėtų suteikti paramą, manau, kad tai yra atsikalbinėjimas,
dangstymasis kažkuo, nesuvokiamas dalykas“, – žurnalistams
Vilniuje sakė meras.
Civilinės saugos įstatymas numato, kad ekstremalioji situacija
yra „dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri „gali
sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai,
turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti
kitą žalą“.
„Manau, kad visiškai akivaizdu, kad kalnas pavojingoje
būklėje. Akivaizdu, kad tai nėra ekstremali padėtis, nes tai,
dalykas, kuris matosi plika akimi, tai yra pavojinga situacija. Jei
reikia Kultūros ministerijai ekstremalios situacijos paskelbti, tai
aišku, kad tas bus padaryta, galbūt net ir šiandien“, – pridūrė
jis.
Š.Birutis antradienį BNS tvirtino, kad Gedimino kalno irimas
„prilygsta ypatingai situacijai ar stichinėms nelaimėms“, todėl
savivaldybė turėtų skelbti ekstremalią situaciją mieste. Anot jo,
tai leistų kalno tvarkymui skirti lėšų iš valstybės Rezervo
fondo.
Tokiam siūlymui nepritaria Nacionalinis muziejus – direktorė
Birutė Kulnytė stebisi ministro raginimu ir sako, kad
susirašinėjimai su ministerija vilkina neatidėliotinus šlaito
tvarkymo darbus.
Civilinės saugos įstatymas numato, kad ekstremali situacija yra
dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti
staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui,
aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą
žalą.
Šiuo metu galutiniam kalno sutvarkymui numatyta 380 tūkst.
eurų, jie turėtų būti skirti kitąmet.
Stiprinti Gedimino pilies kalno šlaitą nuspręsta po to, kai
šį vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų
stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta
vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo
metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai.
Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai
sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta
specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio.
Geologai nustatė, kad kalno erozijai neturėjo įtakos prieš
kelerius metus iškirsti medžiai.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio,
sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje
būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų,
istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396
metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus
vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam
šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.