Šlaitas už koplyčios Šešupės link juoduote juoduoja išknistos pievos plotais.
Antradienį gavę žinią apie šernų šeimininkavimą į Lūginę atvyko Marijampolės savivaldybės aplinkosaugininkai, Šunskų seniūnijos ir girininkijos atstovai.
Nors aplink plyti laukai, šernai pasirinko beveik dviejų hektarų prižiūrimą pievą prie pat koplyčios. Pasirodo, – neatsitiktinai.
„Šioje teritorijoje nupjauta žolė nesurenkama, o mulčiuojama. Ji pūva, tręšdama žemę, todėl joje gausu sliekų ir grambuolių, kuriais minta ir kurmiai, ir šernai“, – paaiškino savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.
Vaikštant šalia šernų išknistų vietų jautėsi, jog pieva po kojomis keistai minkšta, liūlanti.
„Šiose vietose vingiuoja kurmių takai, todėl atsirado nedidelių iškilimų. Šernams buvo lengva knisti purią žemę, kuria iškilnojo kurmiai.
Pagal paliktus pėdsakus matosi, jog šlaite maisto ieškojo suaugusi šernė su keturiais paršeliais“, – teigė M.Lelešius.
Specialistai tarėsi, kaip sutvarkyti suniokotą aplinką bei apsaugoti turistų lankomą teritoriją nuo šernų.
„Jei nebus žiemos, dirva neįšals, sliekai judės, tuomet šernai čia ateis dažnai.
Per pastaruosius vienuolika metų jie pirmą kartą ieškojo maisto prie koplyčios, bet, ko gero, ne paskutinį“, – kalbėjo Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pažadėjęs pasirūpinti, jog šernų knisykla būtų sutvarkyta.
Savivaldybės aplinkos valdymo specialistas Paulius Čeponas teigė, jog nuo šernų šioje į turistų maršrutus įrašytoje teritorijoje bus bandoma apsisaugoti repelentais.
„Yra specialių gyvūnus atbaidančių medžiagų, kuriomis išpurkšime pievą.
Jų kvapą gali užuosti tik gyvūnai, nes jų uoslė daug geresnė nei žmogaus.
Miškininkai tokiais repelentais apipurškia medžių sodinukus, kad jų nenugraužtų stirnos ar kiškiai“, – paaiškino P.Čeponas.
