Šlaitas už koplyčios Šešupės link juoduote juoduoja išknistos pievos
plotais.
Antradienį gavę žinią apie šernų šeimininkavimą į Lūginę atvyko
Marijampolės savivaldybės aplinkosaugininkai, Šunskų seniūnijos ir
girininkijos atstovai.
Nors aplink plyti laukai, šernai pasirinko beveik dviejų hektarų
prižiūrimą pievą prie pat koplyčios. Pasirodo, – neatsitiktinai.
„Šioje teritorijoje nupjauta žolė nesurenkama, o mulčiuojama. Ji pūva,
tręšdama žemę, todėl joje gausu sliekų ir grambuolių, kuriais minta ir
kurmiai, ir šernai“, – paaiškino savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus
vedėjas Mindaugas Lelešius.
Vaikštant šalia šernų išknistų vietų jautėsi, jog pieva po kojomis
keistai minkšta, liūlanti.
„Šiose vietose vingiuoja kurmių takai, todėl atsirado nedidelių
iškilimų. Šernams buvo lengva knisti purią žemę, kuria iškilnojo
kurmiai.
Pagal paliktus pėdsakus matosi, jog šlaite maisto ieškojo suaugusi šernė
su keturiais paršeliais“, – teigė M.Lelešius.
Specialistai tarėsi, kaip sutvarkyti suniokotą aplinką bei apsaugoti
turistų lankomą teritoriją nuo šernų.
„Jei nebus žiemos, dirva neįšals, sliekai judės, tuomet šernai čia ateis
dažnai.
Per pastaruosius vienuolika metų jie pirmą kartą ieškojo maisto prie
koplyčios, bet, ko gero, ne paskutinį“, – kalbėjo Šunskų seniūnijos
seniūnas Rimantas Lekeckas, pažadėjęs pasirūpinti, jog šernų knisykla
būtų sutvarkyta.
Savivaldybės aplinkos valdymo specialistas Paulius Čeponas teigė, jog
nuo šernų šioje į turistų maršrutus įrašytoje teritorijoje bus bandoma
apsisaugoti repelentais.
„Yra specialių gyvūnus atbaidančių medžiagų, kuriomis išpurkšime pievą.
Jų kvapą gali užuosti tik gyvūnai, nes jų uoslė daug geresnė nei
žmogaus.
Miškininkai tokiais repelentais apipurškia medžių sodinukus, kad jų
nenugraužtų stirnos ar kiškiai“, – paaiškino P.Čeponas.
