Etnologas Libertas Klimka paaiškino, koks bus pavasaris

Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje itin reikšminga data – pusiaužiemis. Įveikėme pusę niūraus gamtoje meto, bet ir pasidžiaugėme sniegu pasipuošusiais medžiais, apledėjusiais upokšniais, sustingusiais ežerais... Nuostabūs tie pokyčiai mūsų tėviškėje. Senoliai kaime pasakytų: diena jau pailgėjo per avinuko šuolį.

Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„123rf.com“ nuotr.
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„123rf.com“ nuotr.
Etnologas L. Klimka.<br>V. Balkūnas
Etnologas L. Klimka.<br>V. Balkūnas
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„123rf.com“ nuotr.
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„123rf.com“ nuotr.
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Sakoma, kad sausio 25 dieną miške savo oloje nubunda barsukas. Pagal tai spėjama, koks bus pavasaris.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2017-01-25 11:56, atnaujinta 2017-04-11 12:18

Išties nuo saulėgrįžos šviesiojo paros laiko dabar prisidėjo visa valanda ir dar septynios minutės. O katalikai sausio 25-ąją mini šv. Pauliaus atsivertimą. Aršus krikščionių persekiotojas fariziejus Saulius stebuklingai tapo uoliu Kristaus mokymo skelbėju, tautų apaštalu Pauliumi. Pasak legendos, buvę taip: jojant Sauliui į Damaską staiga danguje tarp debesų pasirodęs Kristus; apakintas jo šviesos raitelis nupuolė nuo žirgo. Vilniuje, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje, tas atsivertimas pavaizduotas įspūdingu horeljefu virš pagrindinio altoriaus.

Liaudiški papročiai pataria pusiaužiemio dieną pasidairyti gamtoje pirmųjų dar labai nedrąsių pavasario ženklų. Sakoma, miške savo oloje nubunda barsukas; iškiša miegalius galvą apsidairyti. Jei šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio: kas čia toks juodas šalia? Tada smunka atgal į olą, tačiau ant nugulėto šono miegas bus prastas. Tad ir sniegas greit susmegs, pavasaris bus ankstyvas. Na, o kadangi šiandien diena daugelyje Lietuvos rajonų saulėta, tad ir pavasario ankstyvo tikėtis galima.

Jei apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru – visur lieka jo pripėduota. Grįžęs į olą kietai įminga – tai reiškia, kad pavasario negreit sulauksime, bus vėlyvas ir šaltas. Pusiaužiemyje ūkininkas turi pasižiūrėti, ar likę dar pusė pašaro gyvuliams ir malkų atsargos namų šilumai. O šeimininkė – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki vasaros. Na, žinoma, jeigu naminuką kaukutį ji pamalonino pasiūdama lininius marškinėlius, skalsos ir daržinėje, ir troboje nepritrūks.

Kiti pusiaužiemio spėjimai tokie. Krituliai tą dieną lemia prastą javų derlių; smarkus vėjas pranašauja kažkokius sąmyšius ar neramumus tarp žmonių. Koks oras popiet, tokia būsianti ir antroji žiemos pusė. Nors dar gali pasitaikyti pūgų, kai dangus su žeme maišosi, arba nemenkų speigų, vis dėlto saulutė kasdien aukščiau pakyla, o tamsa traukiasi.

Ir labai įdomi yra tokio senoviško tikėjimo atmintis: nagi, pusiaužiemyje meška savo guolyje ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Šis tikėjimas ateina tikriausiai iš pirmykščio dar gentinės bendruomenės medžiotojų kalendoriaus, kai būdavo skiriami tik du metų laikai – žaliasis ir sniegingasis. Manyk, pirmuoju miške karaliaudavo Meška ar Lokys, antruoju – Elnias ar Briedis. Nuostabu, kad mūsų tautos tradicinėje kultūroje iki šiol dar ganėtinai žymūs proistorinio miško galiūnų kulto aidai.

O štai žmogus per pusiaužiemį savo aplinkoje turi pažadinti gamtos gyvastį. Reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius. Bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio. Ir neliesti nieko, kam gali kirmėlės ar vikšrai pakenkti. Pavyzdžiui, dzūkai tądien bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių moterys vilnų neverpė, jų nekaršdavo – antraip kandys išaustus drabužius išvarpys. Vyrai su kirviu nieko nedirbdavo – dirbinio medieną kirvarpos išvagos. Negalima iš miško malkų parsivežti, nes vasarą į kiemą gyvatės atšliauš. Šie draudimai bus atėję iš Mėnulio kalendoriaus, vadinamosios Kirmių dienos, nustatomos kadaise pagal pirmą jauno mėnulio pasirodymą. O šiemet neomenija – tik mėnesio pabaigoje, kai rytiečiai sutiks Raudonojo Gaidžio Naujuosius metus.

Pusiaužiemis – tik viena iš tradicinių mūsų švenčių. O kokios tautos istorinės patirties gelmės prasiveria ėmus gilintis į jos papročius…

Na, o kol kas orai išliks žiemiški. Artimiausią naktį nepastoviai debesuota. Vietomis, didesnė tikimybė šiaurės vakariniuose rajonuose, silpni krituliai, lijundra, rūkas. Daug kur plikledis. Vėjas silpnas. Žemiausia temperatūra 5–10, rytiniuose ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose 12–17, pajūryje 1–3 laipsniai šalčio.

Rytoj dieną debesuota su pragiedruliais. Vietomis, didesnė tikimybė šiaurinėje šalies pusėje, nedideli krituliai, lijundra, rūkas. Daug kur plikledis. Vėjas pietvakarių, 5–10 m/sek. Aukščiausia temperatūra 0–5 laipsniai šalčio, vakariniuose rajonuose daug kur 1–4 laipsniai šilumos.

Vilniuje naktį be kritulių. Plikledis. Žemiausia temperatūra 13–15 laipsnių šalčio. Dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Plikledis. Aukščiausia temperatūra 3–5 laipsniai šalčio.

Sausio 27-osios naktį kai kur nedideli krituliai, dieną be žymesnių kritulių. Vietomis rūkas, lijundra. Naktį daug kur plikledis. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, vakariniuose rajonuose vietomis 1–3 šilumos, dieną 0–4 laipsniai šilumos.

Sausio 28 d. be kritulių. Vietomis rūkas, plikledis. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.