„Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis pagal parengtą tvarkybos darbų projektą buvo atliekami darbai, susiję su avarinės būklės betoninių rostverkų įtvirtinimu. Šių darbų atlikimui buvo būtina pašalinti dalį laikinos apsauginės plėvelės, kuri saugojo nuošliaužą nuo kritulių. Dabar atidengto šiaurės vakarų šlaito vaizdas yra nuošliauža, įvykusi 2016 m. spalio 10 dieną.
Esant palankioms gamtos sąlygoms bus pradėti šlaitų tvarkybos darbai. Nuolatos atliekamas Gedimino kalno šiaurinio šlaito stebėjimas. Geodeziniais ir geotechniniais sensoriais fiksuojami posvyriai ir poslinkiai. Kadangi tikimybė sulaukti naujų nuošliaužų išlieka, yra kreipiamas dėmesys į menkiausią užfiksuotą judesį.
Remiantis atliktais tyrimais buvo parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektiniai pasiūlymai. „, – laiške rašė Nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis.
Pasak A.Šileikio, kalno funikulierius neveiks mažiausiai iki birželio 1-osios, vėliau bus sprendžiama, ar jį galima vėl naudoti. Muziejaus atstovas aiškina, kad užtruko darbo kalno tvarkybos darbai, nes nuo sausio 2 iki sausio 25 dienos jie buvo sustabdyti, kol vyko archeologiniai tyrimai.
Gedimino kalnas uždarytas nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos dėl nuošliaužų. Jį tvarkant ketinama įrengti geodinaminius detektorius, sutvirtinti kalną juosiančias betonines juostas (rostverkus), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai sausio mėnesį kalno aikštelėje aptiko keturių asmenų palaikus. Jie palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.
Palaikai neseniai perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams, kurie iki vasaros tikisi patikrinti prielaidą, ar rasti palaikai gali būti sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko. Kultūros ir aplinkos ministrai anksčiau yra sutarę, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį susitinka su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, be kitų klausimų ketinama aptarti ir kalno situaciją. Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama skirti dar per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
