„Matyt, mes būsime priversti skelbti ir ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų surasti papildomi finansavimo šaltiniai“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.
Jo teigimu, grėsmė kalnui yra didžiulė, todėl numatoma parengti kompleksinę strategiją.
Laukia Lietuvos nacionalinio muziejaus sprendimo
Tuo tarpu sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad ekstremalią situaciją dėl slenkančio Gedimino kalno Vilniaus savivaldybė skelbs tą pačią dieną, kai sulauks už kalną atsakingo Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymo,
Jis tikino, kad savivaldybė jau pusantrų metų ragino tą daryti ir šios, ir praėjusios Vyriausybės bei Kultūros ministerijos atstovus.
„Įstatymas toks, kad atsakinga už kalną (institucija – BNS) turi kreiptis, šiuo atveju – Nacionalinis muziejus. Ir tada iškart, iš esmės tą pačią dieną kviečiama Ekstremalių situacijų komisija ir skelbiama padėtis“, – žurnalistams sakė R.Šimašius.
Anot jo, tai leis ne tik lengviau ir greičiau Vyriausybei skirti reikiamas lėšas, bet ir leis duoti privalomus nurodymus įvairioms institucijoms.
„Šiuo atveju, negalėtų niekas atsikalbinėti, kad trukdo įstatymai, neaišku kaip ir taip toliau. Iškart būtų galima operatyviau daryti, ką, kaip jau minėjau, reikėjo daryti jau prieš kurį laiką“, – teigė savivaldybės vadovas.
Kultūros ministerijos vadovai užsiminė, kad paskelbus ekstremalią situaciją gali būti ilgesniam laikui uždrausta lankytis ant kalno. Anksčiau dėl uždaryto kalno ir trūkstamos informacijos turistams piktinęsis meras nekvestionuoja, kad jei prireiks, tai turi būti daroma.
Prireiks papildomo finansavimo
Anot premjero, papildomą finansavimą planuojama skirti dar šiemet. Praėjusią savaitę S.Skvernelis sakė, kad reikiama suma galėtų būti iki 5 mln. eurų, bet tikslesnius skaičius tikimasi įvardinti parengus investicinį projektą.
„Taip, tai yra planuojama daryti dar šiemet. Tie darbai, kurie numatyti kalbant apie židinius, kurie jau pajudėję – tai yra šių metų darbai. Finansavimas, kuris numatytas papildomai, dar priklausys ir nuo Geologijos tarnybos kartu su kolegomis iš Lenkijos, kokie bus pasiūlyti sprendimai. Apie konkrečias sumas kalbėsime, kai bus projektiniai dokumentai“, – sakė jis.
Pasak S.Skvernelio, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų skirti pinigus iš specialaus fondo.
Šiuo metu jau yra prasidėję tvarkymo darbai kalno šiaurės vakariniame šlaite, kur užfiksuotos didžiausios nuošliaužos – juos už 2 mln. 860 tūkst. eurų atlieka bendrovė „Rekreacinė statyba“. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į grėsmę pietrytiniam šlaitui, ant kurio stovi Aukštutinės pilies liekanos, sienoje matyti nesenas įtrūkimas.
Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žadėjo pateikti ir pristatyti viešai per tris savaites.
