Pasak mokslininkų, per pastaruosius metus jie pastebėjo ryškių pakitimų ledo masyvo įtrūkime. Kaip teigiama ataskaitoje, nuo ledo masyvo Larsen C atskilusio ledkalnio plotas yra 5800 kvadratinių kilometrų. Tai užfiksavo ir NASA palydovas Aqua MODIS.
Svonsio universiteto mokslininkas ir tyrimo vadovas Adrianas Luckmanas teigė, kad ledkalnio atskilimas užtruko neįprastai ilgai. „Šis įvykis – natūralus ledkalnių judėjimo procesas. Tačiau mus stebina atskilusio ledkalnio dydis“, – portalui CNN sakė mokslininkas.
Ledkalnis, pavadintas A68, yra du kartus didesnis už Erio ežerą, vieną iš Didžiųjų ežerų, esančių JAV arba keturis kartus didesnis už Londono miestą.
Atskilęs ledkalnis ledyno Larsen C plotą sumažino 12 proc., taip amžiams pakeistamas pusiasalio vaizdą. Pasak mokslininkų, šis atskilęs ledkalnis kol kas grėsmė nekelia, tačiau visą laiką bus stebimas. Tokie ledkalnių atskilimai nuo masyvo yra natūralus reiškinys, tačiau dėl klimato kaitos tokių atvejų gali padažnėti. Tačiau įrodymų, kad šio ledkalnio atskilimas įvyko dėl klimato kaitos, dar nėra.
Nuo 2014-ųjų plyšys ėmė vertis dar sparčiau, ledkalnio atsiskyrimą paversdamas dar labiau tikėtinu.
Daugiau kaip 200 metrų storio plokščias ledkalnis artimiausiu metu toli nepajudės. Tačiau jį teks stebėti, nes po kurio laiko srovės ir vėjai gali jį nunešti į šiaurę nuo Antarktidos ledynų, kur jis galėtų kelti pavojų laivams.
