Pamirškite autostradą. Šis kelias jūros link jums patiks labiau

Kažkada tai buvo pagrindinis kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, kol 1987 metais nenutiesė A1 automagistralės.

Vaizdai nuo Rambyno kalno į Nemuną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaizdai nuo Rambyno kalno į Nemuną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Raudondvario pilis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Raudondvario pilis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Raudondvario pilis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Raudondvario pilis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudonės pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Panemunės pilis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Panemunės pilis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Raudondvario pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Raudondvario pilis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Panemunės pilis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Panemunės pilis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rambyno kalnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rambyno kalnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rambyno kalnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rambyno kalnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaizdas į Nemuną nuo Rambyno kalno.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaizdas į Nemuną nuo Rambyno kalno.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rambyno kalnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rambyno kalnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaizdai nuo Rambyno kalno į Nemuną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaizdai nuo Rambyno kalno į Nemuną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Balkūno nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Balkūno nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Keltas per Nemuną "Vilkynė", Vilkija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Raudondvario pilis.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Raudondvario pilis.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Prie Raudondvario pilies.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Prie Raudondvario pilies.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Vaizdas nuo Rambyno kalno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Vaizdas nuo Rambyno kalno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Vaizdas nuo Rambyno kalno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Vaizdas nuo Rambyno kalno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Kai atėjome, liepsna aukure teberuseno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Kai atėjome, liepsna aukure teberuseno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Saulės laikrodis.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Saulės laikrodis.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Ant Rambyno kalno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
 Ant Rambyno kalno.<br> G.Balčiūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (28)

Lrytas.lt

2017-08-15 10:38, atnaujinta 2017-08-15 20:36

Dabar dažniausiai iš Kauno į Klaipėdą ir atvirkščiai žmonės važiuoja autostrada. Juk taip greičiau ir patogiau – vos pora valandų ir tu jau vietoje. Dar šiek tiek – ir pasieki pagrindinius pajūrio kurortus.

Tačiau mažiau skubantys ir romantiškesni keliautojai vis dar renkasi senąjį kelią vingiuojantį palei Nemuną, laikomą vienu vaizdingiausių maršrutų Lietuvoje.


Kelionė užtruks, bet neprailgs

Radau tvirtinimų, kad šis kelias – vienas seniausių Lietuvoje, kurį dar XIII amžiuje neva minėję kryžiuočiai.

Važiuoti panemune užtrunka ilgiau, nei autostrada. Vietoje 2 valandų šiame kelyje, jei nesustosite, užtrukiste apie 3,5 valandos. Tačiau jį tikrai verta rinktis, ypač mylintiems gamtą, mėgstantiems žvejoti, besidomintiems istorija, o ir šiaip romantikams, norintiems pasigrožėti įspūdingais vaizdais.

Visi, su kuo šiuo keliu teko pravažiuoti, liko juo sužavėti. Jeigu man reikėtų užsieniečiui, keliaujančiam mašina, patarti, ką pamatyti Lietuvoje, siūlyčiau pravažiuoti panemunės keliu.

Tad jeigu ruošiatės vykti ilsėtis į pajūrį, pradėkite atostogas dar būdami kelyje.


Vaizdas gniaužia kvapą

Rasti kelią į Panemunę nesunku. Pavyzdžiui, jeigu važiuojate iš Kauno. Kaune, pravažiavę prekybos centrą „Mega“, sukite Marijampolės link. Kiek pavažiavę šia automagistrale nepražiopsokite nuorodos į Jurbarką.

Grįžtant iš pajūrio, važiuokite į pietus nuo Klaipėdos, Šilutės link. Dabar padarė patogų aplinkkelį ties Dituva, bet galite pavažiuoti tiesai link Priekulės ir pasukti į Šilutės pusę, o po to dairykitės nuorodų į Kauną.

Jei važiuosite iš Kauno, kelio žavesys atsiskleis iškart už Laikinosios sostinės. Čia kelias smarkiai vingiuoja. Dėl vienas už kitą staigesnių posūkių atrodo, tarsi važiuotumei kalnų keliukais.

Kelias iškart priartės prie Nemuno, kurio vingiais pro automobilio langus galėsite džiaugtis nemažą kelionės dalį. 

Jeigu esate užkietėjęs žvejas, apsidžiaugsite – vietų žvejybai čia apstu. 

Įrengta ir nemažai aikštelių, kuriose galite sustoti ir pasigrožėti Nemunu. Ties Vilkija kasdien kas pusvalandį kursuoja upinis keltas, kuriuo galėsite persikelti į kitą pusę ir įvertinti, kaip viskas atrodo kitapus Nemuno.

Jeigu pažvelgsite į kitą kelio pusę, vaizdas bus ne ką prastesnis. Prie kelio yra daug jaukių mažų, vienas už kitą įdomesnių miestelių, iš kurių kilo nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tad neabejokite, akis paganyti tikrai bus kur.


Įspūdingos pilys

Visgi didžiausią įspūdį daro netoli kelio išsidėsčiusios pilys ir dvarai – svarbu nepralėkti link jų vedančių įvažiavimų.

Vienas gražiausių dvarų – Raudondvario. Jis yra iškart už Kauno, pavažiavus vos 5 kilometrus. 

Raudonų plytų pilis, kadaise priklausiusi Radviloms, vėliau – Tiškevičiams, yra vienas ryškiausių renesanso laikotarpio dvarų Lietuvoje. Ne veltui ši vieta ypač mėgstama vestuvininkų.

Raudondvario dvaras turėtų patikti ir vertinantiems meną – aplink jį nemažai įvairių skulptūrėlių, o pačiame dvare rengiamos įvairios parodos.

Pilyje veikia ir kompozitoriaus Juozo Naujalio muziejus.

O besidomintiems gamta patiks šalia parko esantis pilies dvaras, kurio šiaurinis pakraštys pereina į mišką, o takeliai veda link Nevėžio kraštovaizdžio draustinio.

Toliau važiuojant bus nuorodos, kviečiančios užsukti ne į vieną dvarą ar pilį. Ypač verta dėmesio taip pat raudona rezidencinė Raudonės pilis, stovinti ant stataus ir aukšto kalno šlaito, į kurios 33,5 m aukščio bokštą leidžiama patekti ir turistams. 

Greta pilies yra dar XVI a. pabaigoje pradėtas kurti Raudonės parkas, kur yra valstybės saugomų gamtos paveldų objektų. Tarp jų - seniausias parke Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa, turinti septynis kamienus ir Raudonės juodoji tuopa su trim liemenimis.

Užsukite ir į Panemunės pilį su išlikusiais dviem įspūdingais bokštais. Čia taip pat vyksta nemažai kultūrinių ir edukacinių renginių, pavyzdžiui, galima dalyvauti žaidime, kviečiančiame atrasti pilies lobį.


Ant kalno - susidūrimas su ragana

Smagumas nesibaigia ir keliaujant pamario link.

Ypač rekomenduoju pasukti link mitais ir legendomis apipinto Rambyno kalno, ant kurio, spėjama, galėjo stovėti kryžiuočių sunaikinta Ramigės pilis. Šis kalnas buvo skalvių genties šventviete. Vėliau tapo lietuvybės puoselėjimo simboliu.

Nedaug trūko, kad būtume jį pravažiavę, bet, laiku pastebėjusi nuorodą, padariau statoką posūkį ir įsukau į kalno link vedantį kelią.  

Kai atvažiavome į aikštelę, kalnas visai neatrodė didelis. Tačiau išlipom ir kilom aukštyn. 

Pasiekėm saulės laikrodį. Pro mus praėjo žmonės, aukure ant kalno ką tik deginę ugnį. 

Aš neišgirdau, bet mano pakeleivis perpasakojo praeivių pokalbio nuogirdas, pagal kurias paaiškėjo, kad viena tarp jų buvusi moteris save vadino ragana ir pasakojo, kad kitos raganos nemėgstančios ant šio kalno daryti apeigų. 

O tada priėjome kalno šlaitą, kurio laiptai veda į Nemuno pusę. Štai iš čia atsivėįė tikrasis grožis – visa Nemuno didybė su tarp medžių įžiūrimais upės vingiais ir kitame krante matomais Tilžės bokštais. 

Greta Rambyno kalno yra ir Bitėnų kapinės, kur ilsisi filosofas ir rašytojas Vydūnas bei Mažosios Lietuvos pariarchas Martynas Jankus.

Netoli ir 1,5 km ilgio pažintinis gamtos takas bei baltųjų gandrų kolonija, kurioje peri keliolika gandrų šeimų.

 


Verta pavažinėti ir pamariu

Jeigu dar laiko turite ir vaizdų jums ne gana, galite nuvažiuoti į Šilutės kraštą, kur – ne vienas įspūdingas miestelis. 

Pavyzdžiui, Rusnė – vienintelis Lietuvoje miestelis, įsikūręs saloje, kur teka keturios upės: Nemunas, Atmata, Skirvytė ir Pakalnė ir kuri pavasarį nuo likusio pasaulio atskiriama vandeniu, nes yra potvynių zonoje.

Kita verta dėmesio vieta – Ventės ragas. Čia stovi ne tik įspūdingas švyturys, bet ir veikia ornitologijos stotis su didžiausia paukščių gaudykle pasaulyje. 

Būtinai užsukite ir į Dreverną – kaimą Klaipėdos rajone, prie kaituotojų pamėgtos Svencelės. Čia stovi apžvalgos bokštas nuo kurio galima pasigrožėti mariomis.

Atkreipkite dėmesį ir į prancūzų karo belaisvių rankomis iškastą Vilhelmo kanalą, sujungusį Miniją su Klaipėdos uostu. Taip pat apsilankykite Lankupiuose, kur yra vienintelis Lietuvoje šliuzas ir ilgiausias šalyje kabamasis tiltas.

Važiuodami į pajūrį tikrai rasite ką pamatyti. Tad nepagailėkite kelionei laiko. O jeigu ko nors neaplankysite iškart, suplanuokite šias vietas pamatyti ateityje. Tikrai verta.

Jeigu dar laiko turite ir vaizdų jums ne gana, galite nuvažiuoti į Šilutės kraštą, kur – ne vienas įspūdingas miestelis. 

Pavyzdžiui, Rusnė – vienintelis Lietuvoje miestelis, įsikūręs saloje, kur teka keturios upės: Nemunas, Atmata, Skirvytė ir Pakalnė ir kuri pavasarį nuo likusio pasaulio atskiriama vandeniu, nes yra potvynių zonoje.

Kita verta dėmesio vieta – Ventės ragas. Čia stovi ne tik įspūdingas švyturys, bet ir veikia ornitologijos stotis su didžiausia paukščių gaudykle pasaulyje. 

Būtinai užsukite ir į Dreverną – kaimą Klaipėdos rajone, prie kaituotojų pamėgtos Svencelės. Čia stovi apžvalgos bokštas nuo kurio galima pasigrožėti mariomis.

Atkreipkite dėmesį ir į prancūzų karo belaisvių rankomis iškastą Vilhelmo kanalą, sujungusį Miniją su Klaipėdos uostu. Taip pat apsilankykite Lankupiuose, kur yra vienintelis Lietuvoje šliuzas ir ilgiausias šalyje kabamasis tiltas.

Važiuodami į pajūrį tikrai rasite ką pamatyti. Tad nepagailėkite kelionei laiko. O jeigu ko nors neaplankysite iškart, suplanuokite šias vietas pamatyti ateityje. Tikrai verta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.