Nepraėjus nė savaitei praėjusį trečiadienį smogė dar galingesnė stichija – uraganas „Irma“, pagal stiprumą priskirtas penktam lygiui. Šis uraganas jau nusinešė daugiau nei 25 žmonių gyvybes.
Penktadienį „Irmos“ keliu pradėjo slinkti ketvirto lygio uraganas „Jose“, o link Meksikos rytinės pakrantės ėmė artėti iki antros kategorijos sustiprėjusi tropinė audra „Katia“.
O Lietuvą, kaip, beje, ir kitas Europos šalis, šią vasarą merkė ypač smarkios liūtys, sukėlusios nemažus potvynius.
Išskirtinis griaunamąja galia
Anot mokslininko, vienas po kito Amerikoje siaučiantys uraganai yra tipinis, kasmet pasitaikantis reiškinys, kurį lemia tropinis ciklonas Atlanto vandenyne.
„Atlanto vandenyne kasmet formuojasi tropiniai uraganai, judantys pastovia, panašia trajektorija per Atlanto vandenyną, Karibus, Meksikos įlanką Šiaurės Amerikos link. Panašūs reiškiniai vyksta ir Ramiajame vandenyne, kur uraganai pasiekia Aziją, Japonijos, Taivano krantus. Ten jie vadinami taifūnais“, – paaiškino dr. D.Valiukas.
Vis dėl to šiųmečiai uraganai, ypač „Irma“ yra išskirtiniai savo griaunamąja galia.
„Pagal stiprumą, griaunamąją galią ir pavojingumą uraganai skirstomi į penkis lygius, kuomet penktas lygis yra pats stipriausias. Uraganas „Irma“ buvo pasiekęs penktą, tai yra, patį didžiausią lygį“, – paaiškino klimatologas.
Kalta klimato kaita
Nors kol kas penkto lygio uraganai yra gana reti, dr. D.Valiukas prognozavo, kad dėl vykstančios klimato kaitos didžiausio intensyvumo uraganų tik daugės.
„Uraganai formuojasi virš vandenyno. Kuo vandenynas šiltesnis ir kuo daugiau drėgmės, tuo potencialas susiformuoti stipriam uraganui yra didesnis“, – paaiškino pašnekovas.
Po Bahamus nusiaubusios „Irmos“ Ilgosios salos gyventojai socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matyti smarkiai nutolusi vandenyno kranto linija.
Pasirodo, stichija susiurbė į save dalį vandenyno vandens, apnuogindama dugną.
Žmonės ėmė nerimauti, ar vanduo negrįš atgal cunamio pavidalu. Tačiau dr. D.Valiukas patikino, kad dėl uraganų cunamiai tikrai negresia.
„Čia visiškai skirtingi procesai. Uraganas turi „akį“, kurioje yra atskiri sūkuriai – tornadai. Tai primena mūsų viesulą, tik tornadai yra kur kas didesni. Besisukantys tornadai yra tropinių uraganų palydovai. Jie įsiurbia vandenį. O cunamis yra didelė vandenyno banga, dažniausiai susijusi su žemės drebėjimu“, – sakė dr. D.Valiukas.
Neišvengiamai palies ir mus
Lietuvai tokie uraganai, kaip Amerikoje, negresia. Tačiau čia irgi nuolat pasitaiko viesulų, škvalų, kurie turi griaunamąją galią ir, deja, pasak dr. D.Valiuko, jie yra linkę stiprėti.
„Su klimato kaita visi pavojingi gamtos reiškiniai stiprėja ir tai neišvengiamai paliečia mus. Tai, kas vyksta Amerikoje, mūsų nepasieks, bet stiprių vėjų, škvalų, uraganų yra ir pas mus. Ir ateityje dėl didėjančių orų kontrastų jie bus stipresni“, – prognozavo mokslininkas.
Su klimato kaita sietinos ir šią vasarą Europą, taip pat ir Lietuvą, praususios stiprios liūtys.
Dr. D.Valiukas pastebėjo, kad ši vasara Lietuvoje buvo išskirtinė labai netolygiu kritulių kiekiu ir pasiskirstymu. Vienur lijo ypač gausiai, kitur kritulių buvo netgi mažiau, nei įprastai. O ir intensyvumas buvo labai nevienodas – per trumpą laiką iškritus ypač gausiam kritulių kiekiui vėliau lydavo visai mažai.
Anot pašnekovo, dėl klimato kaitos gresia dar didesnės liūtys, o krituliai teritoriškai ir pagal intensyvumą pasiskirstys dar netolygiau.
