Lietuvos nacionalinis muziejus išplatintame pranešime teigia, kad situacija, pasitelkiant įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą bei užtikrinant fizinę vizualinę kalno šlaitų apžiūrą, ir toliau yra stebima visą parą, o rangovas yra įpareigotas nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus.
Tai - ne pirma nuošliauža Gedimino kalne. Paskutinė iš jų fiksuota penktadienį pietvakariniame Gedimino kalno šlaite. Tuomet ji buvo paviršinė ir siekė apie 8-10 metrų ilgio, iki 6 metrų pločio, apie 1,2 metrų gylio.
Nuslinko apie 15 kubinių metrų paviršinio technoginės kilmės grunto.
Kalno pagrindiniai sluoksniai nepažeisti, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.
Galimos nuošliaužos požymiai buvo fiksuoti jau penktadienį ryte, todėl buvo nuspręsta imtis prevencinių grunto planiravimo darbų, gruntą paskirstant vietoje.
Gruntas prisotintas vandeniu, todėl buvo priimtas papildomas sprendimas nudrenuoti iškrovos vandenį paklojant drenažinį vamzdį.
Pasitarimo metu Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas rangovui pavedė iki šeštadienio (spalio 28 d.) vidurdienio išvežti nuslinkusį gruntą, o susiformavusioje nuošliaužoje atlikti prevencinius grunto planiravimo darbus.
„Atkreipiame dėmesį, kad kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto technogeninio grunto. Šis supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Primename, kad šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai pagal dar vasarą parengtą tvarkybos projektą“, - rašyta Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
