Norėdami priminti, kaip Gedimino pilies kalnas atrodė prieš kelis dešimtmečius, kaip keitėsi jo išvaizda ir kokį jį vilniečiai bei miesto svečiai mato dabar, sudarėme istorinių ir šiuolaikinių nuotraukų galeriją. Ją papildo ir trumpa kalno gyvavimo apžvalga.
Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, Gedimino pilies kalną, kuris yra beveik 40 m aukščio, dėl sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje drebino ir katastrofiškos grunto nuošliaužos.
Pavyzdžiui, nors Gedimino sutartyje su Kryžiuočių ordinu pirmąkart Vilniaus pilis buvo pamitėta dar 1323 m, jau 1396-aisiais dalis grunto nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito. Tada griuvo Vilniaus vaivados Montvydo rūmai, žuvo net 15 žmonių. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI a. buvo įrengta atraminė siena. XV a. pradžioje pastatyta mūrinė pilis. Jos liekanos išliko ligi šiol.
1831 metais Lietuvai tapus carinės Rusijos imperijos dalimi, kalva bei teritorija aplink jį buvo paversta karine tvirtove. Nulyginta viršūnė, iškasti rūsiai amunicijai laikyti, nugriautas viršutinis išlikusio bokšto aukštas, o jo vietoje suręstas medinis optinio telegrafo Sankt Peterburgas–Varšuva namelis. Vėliau jis buvo panaikintas.
Per Antrąjį pasaulinį karą istoriniame kalne vokiečiai iškasė tunelį – slėptuvę nuo priešo aviacijos antskrydžių. Įėjimas buvo įrengtas pietrytiniame kalno šlaite. Tunelio sienas ir lubas prilaikė medinės konstrukcijos, o nuo pagrindinio koridoriaus atsišakojo keletas atskirų patalpų.
Po karo sovietai tunelyje įrengė laikiną amunicijos sandėlį, vėliau jis buvo apleistas, požeminė slėptuvė užversta žvyru. 1955 metais nurodyta ant Gedimino kalno pasodinti 800 klevų. Taip siekta, kad kalnas būtų žalias.
Pokariu pilis restauruota ir netrukus atverta lankytojams. 1995 m. Gedimino pilis vėl restauruota, patvarkyta teritorija aplink ją, sustiprintas ir pats kalnas.
2002-aisiais prasidėjo pirmieji statybos darbai kalno šlaite atkuriant Valdovų rūmus. Po metų įrengtas ir veikti pradėjo keltuvas. Dar 2004 metų kovą, kai kalnas dar buvo gausiai apaugęs medžiais, po stiprių liūčių įvyko pirmoji nuošliauža rytiniame šlaite.
Po ketverių metų, 2008-ųjų kovo mėnesį, toje pačioje vietoje grunto deformacija atsinaujino. Tąsyk vilniečiams ir miesto svečiams akmenimis grįstas takas į aukštutinę pilį buvo uždarytas. Lankytojai pasiekti kalno viršūnę galėjo tik keltuvu.
Ėmė kliudyti medžiai
Kaip teigiama geologijos specialistų J.Satkūno, R.B.Mikšio, V.Mikulėno ir V.Minkevičiaus 2008 metais parengto mokslinio straipsnio „Geodinaminiai procesai Vilniaus pilių teritorijoje, šlaitų deformacijos“ išvadose teigiama, kad būtina atkreipti dėmesį į pavojingiausius šlaitus ir pagerinti lietaus kanalizavimo sistemą ir augalijos dangą, mat seni medžiai gali neigiamai veikti šlaitų pastovumą.
„Seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose judino ir ardė šlaitus. Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu. Todėl pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų – būtinas darbas“, – aiškino inžinierius geologas-hidrogeologas dr. Jonas Satkūnas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyva 2011-ųjų pabaigoje imta sparčiai retinti ant šlaito augančius medžius – jų iškirsta net 200. Ant kalno stūksoti liko kiek daugiau nei 80 lapuočių.
2013 metų pradžioje ant kalno siūbavo jau vos keli medžiai. Tuo metu daugelis vilniečių aikčiojo ir apgailestavo, kad kalnas, o kartu ir miestas, praras savo žavesį. Juk daugelį dešimtmečių visi buvo įpratę, kad vasarą Gedimino kalnas žaliuoja. Tų pačių metų balandį ant kalno neliko nė vieno medžio.
Nukirtę medžius specialistai ėmėsi tvarkyti kalno šlaitą: buvo klojama geotekstilė, prilaikanti biriuosius sluoksnius, kalami nedideli poliai, pilamos žemės, dedama velėna ir tvirtinama mediniais kuoliukais.
Atsivėrė galinga nuošliauža
Praėjus trejiems metams po to, kai buvo iškirsti visi medžiai, šiauriniame Gedimino kalno šlaite susiformavo milžiniška nuošliauža. 2016 metų vasario ir kovo mėnesiais viena po kitos slinko dar didesnės nuošliaužos palei keltuvą. Milžiniški kiekiai dirvožemio čiuožė žemyn ir pasiekė apsauginę sieną. Geologijos ekspertai ir inžinieriai nusprendė šlaitus laikinai sutvirtinti kuolais.
Atėjus vasarai ir išdžiuvus šlaito dirvožemiui, nuspręsta atsivėrusią nuošliaužą apdengti specialia armuota plėvele. Ši priemonė turėjo laikinai apsaugoti kalną nuo dar didesnių griūčių.
Šiltąjį metų laiką didesnių pokyčių po plėvele nebuvo užfiksuota. Vis dėlto spalio mėnesį kalną sudrebino dar viena nuošliauža. Iš po apsauginės plėvelės žemyn pasileido paplauto grunto sluoksnis. Šį kartą jis jau virto ir per akmeninę apsauginę sieną.
Nuslinko ir kiti šlaitai
Tų pačių 2016-ųjų gruodžio pabaigoje kalno pietiniame šlaite atsivėre nauja nuošliauža. Kalnas buvo laikinai uždarytas. Atsivėrusi nuošliauža taip pat apdengta apsaugine plėvele.
Be to, 2017 metų sausį Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus pradėti ir archeologiniai kasinėjimai.
Vasario pabaigoje Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite esančios gelžbetoninės sijos, vadinamieji rostverkai, sutvirtinti lynais ir grandinėmis, taip sumažinta avarinė grėsmė.
Šių metų kovą pietrytiniame šlaite buvo užfiksuotas 40 kvadratinių metrų augalinio grunto sluoksnio nuslinkimas. Dėl avarinės būklės kalnas lankytojams buvo uždarytas iki balandžio pabaigos. Tuo pačiu nustojo veikti ir keltuvas.
Pagrindinis takas, kuriuo iki šiol buvo kylama į Gedimino kalną, buvo uždarytas dėl pietrytiniame šlaite užfiksuotų naujų deformacijų.
Paskelbė ekstremalią sutuaciją
Birželio pabaigoje Vilniaus savivaldybė paskelbė ekstremalią padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės ir perspėjo, kad nauja nuošliauža yra pavojinga piliai – jos sienose pastebėti įtrūkimai.
Ieškant sprendimų Gedimino kalno tvarkymui, į pagalbą pasitelkti lenkų specialistai.
Jie nustatė, kad kalno struktūra – kitokia, nei manyta iki šiol ir jis labiau pralaidus vandeniui, kuris yra nuošliaužų susiformavimą pagreitinantis faktorius.
Kalną apsupo technika
Dar vasaros viduryje aplink kalną ėmė ūžti technika, imta aktyviai tvarkyti šiaurinį griūvantį šlaitą, pradėta montuoti drenažinę sistemą ir tinkladėžes (gabionus).
Dėl vasarą kilusios itin sudėtingos meteorologinės situacijos, kalnas buvo kelis kartus uždarytas lankytojams.
Rudenį, dėl nuolatinio lietaus Gedimino kalno šlaituose ėmė vertis plyšiai naujose vietose. Spalį įvyko nedidelė nuošliauža, nutekėjo grunto, pasirodė grunto plyšių. Šios griūtys užfiksuotos pietvakariniame ir rytiame šlaituose.
Lapkričio pradžioje didžiulė – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio – nuošliauža rytiniame šlaite pasiglemžė ir akmeninį takelį. Netrukus kalnas buvo vėl uždarytas.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos, grunto poslinkiai ir įtrūkimais stebimi beveik visose kalno pusėse. Šiuo metu svarbiausiais darbas – suformuoti kalno viršutinės aikštelės izoliaciją ir pilną kritulių vandens surinkimą bei drenažą.
Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų.
