Anksčiau jūros lygis per metus pakildavo maždaug trimis milimetrais, bet iki 2100 metų šis procesas gali paspartėti daugiau kaip trigubai, iki 10 mm per metus, sakoma straipsnyje, paskelbtame JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
Šios išvados „apytikriai atitinka Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 5-osios vertinimo ataskaitos (AR5) modelio prognozes“, sakoma straipsnyje, pagrįstame per 25 metus palydovų surinktų duomenų analize.
„Šis spartėjimas, labiausiai skatinamas (ledo) tirpsmo Grenlandijoje ir Antarktyje, iki 2100 metų potencialiai gali dvigubai padidinti bendrą jūros lygio pakilimą, palyginus su prognozėmis, pagristomis pastovia sparta – iki daugiau kaip 60 cm, o ne maždaug 30 cm“, – sakė studijos autorius Steve'as Neremas.
„Ir šis vertinimas beveik neabejotinai yra konservatyvus“, – pridūrė S. Neremas, Boulderyje įsikūrusio Kolorado universiteto aerokosminės inžinerijos profesorius.
Rengiant šią studiją prisidėjo mokslininkai iš Pietų Floridos universiteto, NASA Goddardo kosminių skrydžių centro, Senosios dominijos universiteto ir Nacionalinio atmosferos tyrimų centro (NCAR).
Pasaulio klimatui šylant jūros lygis kyla dėl dviejų veiksnių.
Šiltėjant vandenynui jo vandens tūris didėja, ir šis „šiluminis plėtimasis“ lėmė beveik pusę iš vidutinio septynių centimetrų jūros lygio pakilimo per pastaruosius 25 metus, nurodė S. Neremas.
Vandenynų lygis taip pat kyla didėjant į juos atitekančio vandens kiekiui, sparčiai tirpstant Arkties ir Antarkties ledynams.
„Ši studija pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti palydovų duomenys tikrinant klimato modelio prognozes“, – sakė studijos bendraautorius NCAR klimatologas Johnas Fasullo.
Susiję straipsniai
