„Neries vandens lygis dabar sieka 455 cm. Vanduo pakilęs apie 195 cm virš matavimo vidurkio (260 cm) – stoties nulio”, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyr. specialistas A. Kajutis
Anot jo, šis upės lygio pakilimas kol kas didelės grėsmės nekelia.
Katedrai pavojaus nėra, bet Žvėryne kiemus gali užlieti
Vanduo smarkiau pakilęs tik miesto centre, iki Žvėryno, kur ties upės vingiais yra susidariusios ledo sangrūdos.
Nors kai kur vanduo išsiliejo iš krantų, didesnės žalos šis potvynis padaryti neturėtų. „Katedros aikštės neaplies, nes iki tokio lygio potvynio vanduo turėtų pakilti dar 3,5 metro ir pasiekti 810 cm“, – aiškino specialistas.
Tačiau Žvėryne, palei Neries krantinę esančius namų kiemus vanduo galėtų pasiekti, tačiau jam dar reiktų pakilti apie 1 metrą. Vis tik susikaupęs vanduo sugrūstą ledą po truputį judina ir stumia į priekį.
Neris kilti neturėtų
A. Kajutis ramino, kad nei Neris, nei kitos Lietuvos upės, išskyrus Nemuną, kilti jau nebeturėtų. „Sniegas jau beveik visur ištirpęs, be to, jo nebuvo tiek daug – vidutiniškai apie 55 mm, t.y. ištirpusių kritulių kiekis siektų apie 30 mm”, – aiškino hidrologas.
Tad dėl sniego tirpstančio vanduo būtų pakilęs viso labo 30 cm.
Baltarusijos teritorijoje – Neries baseine – taip pat nėra daug sniego, dėl to didesnio potvynio grėsmė nekyla. „Vandens lygis kilti neturėtų ne tik dėl jau ištirpusios sniego. Kilimą sustabdys ir atšalsiantys orai, tačiau dėl to esamas potvynis gali užtrukti ilgiau“, – teigė hidrologas.
Nemunas dar tvins, kitos upės jau senka
Tuo tarpu Nemuno baseine buvo daugiau sniego ir ten jo dar liko. Tad Nemunu dar atplauks daugiau vandens, turėtų kilti vandens lygis ir jo žemupyje, Pamaryje.
„Nemuno žemupyje vanduo kyla, vanduo ant kelio jau pasirodė. Ten laukai buvo pilni vandens jau nuo anksčiau. Dabar dar tirpstantis sniegas prisidėjo ir jau keli centimetrai vandens semia kelią.
Kitose Lietuvos upėse vanduo taip pat pakilęs. Šešuvyje – 4 metrus. Tačiau ši upė nepavojinga, ji neišsilieja. Visur kitur upių lygis pakilo apie 2-2,5 metro. Venta pakilo apie 1,1 metro ir jau pradėjo kristi. Iki 2 metrų pakilo Mūša ir jau nebekyla“, – tikino A. Kajutis.
Primename, kad paskutinį kartą potvynis, užlieję Katedros aikštę, buvo užfiksuotas 1931 metų balandžio 28 dieną. Vilniaus universiteto duomenimis, tą kartą vandens lygis pasiekė 8 m 25 cm. Tą kartą patvinusi upė išėjo iš krantų ir užliejo žemesnes Vilniaus miesto gatves. Vanduo apsėmė Katedros aikštę, Arkikatedros požemiai buvo užlieti iki lubų. Tarp namų gyventojams teko plaukti valtimis.
